Rasa MILERYTĖ
Dalyvauti jaunųjų filologų konkursuose pradėjau būdama dešimtokė. Ne todėl, kad labai norėčiau, o todėl, kad liepė lietuvių kalbos mokytoja. Dešimtoje klasėje viena, nuo vienuoliktos – kita. Dvyliktoje klasėje nutiko taip, kad patekau į respublikinį etapą. Galimybė išvažiuoti į respublikinį turą, išgirsti, kaip mano tekstus vertina profesionalai, pabendrauti su bendraamžiais kūrėjais man tada buvo labai svarbi. Nuo tada pradėjau domėtis, kas patenka į respublikinius etapus. Apmaudu, bet uteniškių moksleivių tuose sąrašuose jau kurį laiką nematau.
Jaunųjų filologų konkursui teikiami poezijos, prozos, dramaturgijos ir kiti originalūs grožinės literatūros darbai, literatūriniai, publicistiniai rašiniai, teksto interpretacijos darbai, tiriamieji kalbos, literatūros, tautosakos, kultūros darbai, literatūros kūrinių vertimai. Kasmet geriausiai rajone pasirodžiusių autorių darbai siunčiami respublikinei komisijai, o ji atrenka autorius, kuriuos pakviečia dalyvauti respublikiniame etape. Šio konkurso tikslas – skatinti kūrybiškumą, gimtosios kultūros tradicijas, ugdyti gabių filologijai mokinių įgimtus ir įgytus humanitarinius gabumus bei gebėjimą kurti. Konkursas skirtas moksleiviams. Kasmet respublikiniame ture dalyvauja keliasdešimt moksleivių. Man, besidominčiai jaunųjų autorių kūryba, įdomu ne tik patikrinti respublikinio etapo dalyvių sąrašą ir laureatus, bet ir stebėti, kurie iš jų vėliau publikuoja savo darbus kultūrinėje spaudoje, o kurie iš viešo kūrybinio gyvenimo dingsta. Ne vienas autorius vėliau pasirenka filologijos studijas. Iš mano kartos konkurso dalyvių jau ne vienas yra išleidęs po pirmąją, antrąja ar net trečiąją knygą. Jaunųjų filologų konkursas yra ganėtinai tiksli pranašystė, kokiais vardais ateityje pasipildys literatūros pasaulis. Žinoma, yra ir tokių autorių, kurie po konkurso daugiau niekur nepasirodo. Užpalių gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Renata Gavėnienė sako, kad, kai tik yra galimybė, skatina mokinius dalyvauti šiame konkurse. Tačiau kuriančių mokinių atsiranda ne kiekvienoje laidoje. Kiti lituanistai svarsto, kad kuriančių moksleivių gal ir yra, tačiau ne visi drįsta parodyti savo kūrybą. Pasak jaunosios kartos ugdytojų, jauniems kūrėjams labai reikia padrąsinimo, paskatinimo kurti, o jo nesulaukus, kūrybiniai bandymai neretai visam laikui nugula stalčiuose. Žinoma, sudėtinga padrąsinti ir paskatinti, kai mokinys nežengia pirmojo žingsnio ir neparodo savo kūrybinių bandymų. „Dažniausiai mokiniai sėkmingai dalyvauja trumpalaikiuose rašinio konkursuose, kai yra konkreti tema, – sako mokytoja R. Gavėnienė. – Svarbu vaiką paskatinti, pakviesti kurti. Su viena klase esame išbandę publicistinį stilių. Su gabia literatūrai mergaite bandėme pasigilinti į įdomias mūsų aplinkos asmenybes, imti interviu, rašyti apybraižas. Vaikai nelinkę į poeziją. Viena aštuntokė rašo miniatiūras, dalyvauja konkursuose.“ Per literatūros pamokas ne vienas mokinys yra išmėginęs įvairius žanrus. Pavyzdžiui, Vyturių progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Regina Bernotienė pasakoja, kad pamokų metu vaikai bando kurti esė, trioletus, miniatiūras. „Visiems smagiai pavyksta parašyti trioletą. Pastebėjau, kad mokiniams įdomiau rašyti eilėraščius nei prozą. Iš prozos – nebent dienoraščio forma. Bet tokių mokinių, kurie nuosekliai užsiimtų kūryba – ne pamokoje, o laisvalaikiu, – nėra. Arba kol kas nepasisakė. Užtat turime raiškiojo skaitymo mėgėjų – kai kuriems mokiniams puikiai sekasi raiškiai perteikti kitų autorių tekstus“, – sako mokytoja R. Bernotienė. Mokytoja R. Gavėnienė pasakoja, kad mokiniai tarsi bijo poezijos: sudėtingiau ją nagrinėti, patys nerašo šio žanro kūrinių. Mokytojos sutinka, kad, norint kurti, reikia ir skaityti gerą literatūrą. Į skaitymo pasaulį, sako specialistės, vaiką irgi turi palydėti suaugęs, atskleisti literatūros grožį. Utena – rašytojų kraštas. Aktyviai kuriančių literatų yra ir šiandien. Ar galima viltis, jog jų gretas papildys šiuolaikinė jaunoji karta? Manau, kad tarp jaunųjų filologų konkurso dalyvių dar pamatysime uteniškių. Juk pradžia jau yra: Utenos moksleiviai turi puikių lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų, norinčių juos palydėti į kūrybos pasaulį.
