Kadangi dabar gyventojai labai gražiai tvarko savo sodybų aplinką, tai sudėtinga surasti varnalėšų: visos jos nupjaunamos. Ir vargu ar kas pagalvoja, kad tai puikus augalas, galintis pagelbėti nuo keleto ligų. Taigi, šį kartą apie varnalėšą…
Varnalėša gali pasiekti dviejų metrų aukštį, o šaknis nusidriekia gilyn į žemę net 15 metrų, lapų skersmuo gali siekti iki pusės metro. Varnalėšos lapai gydymo tikslais renkami birželio–rugsėjo mėnesiais. Rudenį (rugsėjo–spalio mėn.) renkamos pirmųjų metų augalo šaknys. Varnalėša yra dvimetis augalas. Jeigu augalui dveji metai, šaknys kasamos nuo balandžio pabaigos iki gegužės pabaigos.
Pirmaisiais metais, baigiantis vegetacijos periodui, varnalėša savo šaknyse sukaupia labai daug vertingų medžiagų. Pirmųjų metų augalo šaknys yra sultingos ir mėsingos. Antraisiais augimo metais varnalėša pradeda eikvoti sukauptas maistingąsias medžiagas. Jos yra naudojamos stiebui, o šaknys tampa sumedėjusios, todėl gydomaisiais tikslais jau nėra tinkamos naudoti.
Gydomosios ir naudingosios savybės
Augalo šaknyse yra daug eterinių aliejų, beveik 45 proc. polisacharido inulino, dervos, gleivių, proteinų, mineralinių druskų, nesočiųjų riebiųjų rūgščių, taip pat labai nemažai vitamino C. Lapuose gausu eterinių aliejų, gleivių. Vaisiai turtingi (20 proc.) riebalų.
Varnalėšos šaknis labai mėgstama liaudies medicinoje, nes ji pasižymi unikaliomis gydomosiomis savybėmis: šlapimą varančiu, tulžies išsiskyrimą gerinančiu, prakaitavimą skatinančiu poveikiu, net pajėgi sumažinti skausmą.
Manoma, kad varnalėšų šaknys padeda tulžiai gaminti fermentus, turi lengvą laisvinamąjį poveikį, teigiamai veikia odos būklę. Pasižymi antimikrobiniu, dezinfekuojamuoju ir antiseptiniu poveikiu. Verta pažymėti, kad liaudies medicinoje naudojamos varnalėšų šaknys ir lapai taip pat padeda atsikratyti alergijos simptomų bei maudimo. (Tęsinys 2020 09 02 laikraštyje)
