Visiems reikia išmokti gyventi naujoje realybėje

Vytautas KAZELA. Vėl bandysiu išskirti problemas, o paskui apie jas kalbėti. Dvi žino visi. Tai COVID-19 ir Baltarusija. Trečioji – seimo rinkimai. Nustebinau? Viskas mūsų gyvenime yra pernelyg susipynę, todėl būtų klaida to nevertinti, kaip visumos. Visai kitaip būtų, jei seimo rinkimai vyktų po dvejų metų. Dabar gi iki rinkimų liko maždaug 40 dienų. Todėl šiuo metu ypač sudėtinga atskirti pelus nuo grūdų. Lyg kažkas būtų atsukęs didžiulio diametro vamzdį, ir į aplinką plūstelėjo didžiulis kiekis melo. Žiniasklaida Lietuvoje jau nebėra tas filtras, kuris gebėtų visa tai išfiltruoti. Gali priklausyti kuriai nors partijai, gali nepriklausyti. Tai nieko nekeičia. Nėra apolitiškų žmonių – visi turi politines pažiūras. Svarbiausia – žurnalistinis (ir žmogiškasis) padorumas. Kad ir kokia tau būtų nepatraukli viena ar kita politinė jėga, tu turi matyti ir tai, kas joje yra gero, ir tai, kas nuodija Lietuvą.
Šiuo metu trinasi ideologinės ribos tarp partijų – kas anksčiau buvo neįmanoma, dabar tapo ne tik įmanoma, bet ir sveikintina. Pavyzdžiui, porinkiminė konservatorių ir socdemų koalicija. Arba konservatorių ir „darbiečių“ bendras darbas.
Beje, norėčiau atskirai pakalbėti apie „darbiečius“. Pastarieji atgimsta kaip feniksas iš pelenų. Neabejoju, kad po rinkimų „darbiečiai“ vėl turės frakciją seime, kad ir ne per didžiausią. Partijos lyderis neveda partijos sąrašo į rinkimus ir nedalyvauja rinkimuose į seimą vienmandatėje apygardoje, visa tai bandydamas užmaskuoti ir pūsdamas dūmus visiems į akis: aš būsiu ministras pirmininkas! Supratingesnis rinkėjas suvoks, kad šios partijos pirmininkas niekada netaps ministru pirmininku. Tam, kad taptum ministru pirmininku, už tavo vadovaujamą politinę jėgą turi balsuoti maždaug 30 procentų rinkėjų.
Būkime biedni, bet teisingi – geriausiu atveju ši partija gali surinkti 10–12 procentų rinkėjų balsų. Tai išties geras rezultatas, bet jo neužtenka, kad ši partija formuotų ministrų kabinetą. Visi gerai suvokiame, kad po rinkimų valdančiąją koaliciją formuos arba valstiečiai, arba konservatoriai, o ministru pirmininku bus arba Saulius Skvernelis, arba Ingrida Šimonytė. Trečio varianto paprasčiausiai nėra.
S. Skvernelio vyriausybė padarė tikrai nemažai. Ji puikiai dirbo karantino metu. Ir tai, kad Lietuvos ekonomika smuko mažiausiai tarp Europos Sąjungos šalių, yra to patvirtinimas. Galima kritikuoti sveikatos apsaugos ministrą už padarytas klaidas, bet tai, kad pirmąją viruso bangą mes atlaikėme su mažiausiais nuostoliais, yra faktas. Tačiau yra dalykų, kurie tempia valstiečius žemyn.
Visų pirma reformos, susijusios su alkoholio pramone ir farmacija. Tai du pelningiausi legalūs verslai pasaulyje (pelningesnė tik narkotikų ir ginklų prekyba). Niekas nenori atiduoti pinigų maišo, todėl tikėtis, kad alkoholio ir farmacijos pramonės, palaikys tokią vyriausybę, yra naivu. Jie metė pinigų pusmaišį, kad formuotų priešingą gyventojų požiūrį, kad užkurtų propagandinę mašiną. Ir ši mašina šiuo metu puikiai veikia!
Dar viena girnapusė po valstiečių kaklu yra lenkų rinkimų akcijos dalyvavimas valdančiojoje koalicijoje. Tai – jėga, kuri neatstovauja nei Lietuvos, nei Lenkijos politikai. Lietuva jiems yra gyvenamoji teritorija, o su Lenkija juos sieja tik tautybė ir panaši kalba. Sprendžiant iš lyderių pasisakymų apie įvykius Baltarusijoje ima atrodyti, kad ši jėga yra „proputiniška“. Taigi, ko gero, Lietuvoje turime mažąją Baltarusiją. Atsakomybę, kad lenkų rinkimų akcija yra valdžioje, turi prisiimti ne tik valstiečiai, bet ir opozicija. Dėl Lietuvos nedidelė dalelė opozicijos galėjo prisiimti atsakomybę ir eiti į dialogą su valdančiąja jėga.
Dabar apie įvykius Baltarusijoje. Batkai pavyko bent trumpam laikui pristabdyti protestuotojus. Protestai pamažu slopsta. Mes privalėjome palaikyti Baltarusijos žmones, tačiau, matant Europos Sąjungos ir JAV abejingumą, privalome suprasti, kad Rusija niekam neperleis įtakos Baltarusijai. Ji gali tik stiprėti. Sunkiai tikėtina, kad Baltarusija nukreips krovinius per Rusijos uostus, nes tai kainuotų dvigubai daugiau, o Baltarusijos ekonominė padėtis nėra tokia, kad ji galėtų sau tai leisti. Bet vis dėlto „paskutinis Europos diktatorius“ nėra prognozuojama asmenybė ir gali atsitikti visaip.
Tai būtų ganėtinai stiprus smūgis Lietuvos ekonomikai ir dabar reikia galvoti, kaip jį sušvelninti. Baltarusijos įvykių pasekmes neabejotinai pajus ir verslas. Neabejotinai šis kelias veda prie dar didesnio Baltarusijos ir Rusijos susiliejimo. Baltarusija gal ir netaps Minsko gubernija Rusijos sudėtyje, kaip teigia Vladimiras Žirinovskis, bet jos savarankiškumas stipriai sumažės. Rusijai naudinga silpna Baltarusija, neturinti Vakarų užnugario. Ir ji tuo pasinaudos. Baltarusijai pasitraukus iš Lietuvos jūrų uostų Rusija galės nevaržomai didinti naftos kainas. Tikėtis, kad Rusija suteiks Baltarusijai didelę finansinę pagalbą, nereikėtų. Ši šalis turi pakankamai savų problemų. Baltarusija jai reikalinga kaip didelė karinė bazė. Su kokiomis problemomis susidurs Baltarusija likus valdžioje A. Lukašenkai? Sugriuvusi ekonomika, nuolatinis nepasitenkinimas šalies viduje ir nekontroliuojama COVID-19 pandemija.
Vėl grįžkime prie pandemijos Lietuvoje. Sveikatos apsaugos ministras buvo užsipultas dėl laiško iš Norvegijos ir dėl privalomo kaukių dėvėjimo. Jei bandysiu įrodinėti tai, ką aš apie tai manau, manimi nepatikėsite. Ir teisingai. Nesu medikas.
O štai vieno mediko pasisakymas Facebook paskyroje „Ciniškas chirurgas“: „Buvau sau pažadėjęs apie koroną nerašyti – ir be manęs pilna ekspertų. Ir, dievaži, stengiausi laikytis, bet būna, kad pramuša. Čia kaip su rūkymu – anot M. Tveno, „nieko nėra lengviau nei mesti rūkyti, esu tai daręs šimtus kartų“.
Prieš kelias dienas gavau norvegų raportą apie veido kaukes. Geras darbas, bet gaila popieriaus – vis tiek skaitys tik durniai. Mea culpa, perskaičiau.
Kad tai nebūtų tik mano nuomonė (sugromuluota ir perleista per virškinamąjį traktą bei patiekta kaip pagrindinis patiekalas), paskaitykit patys. Paspoilinsiu, kad apie Verygą ten nieko nerašo.
Tas raportas, mano nuomone, turėtų būti su viza „visiškai slaptai“, nes pateikta informacija yra tiems, kas moka ja naudotis, o ne daržo kaliausei, skirtai špokams nuo vyšnių baidyti. Jei taip visai be politikavimo, esmė tokia, kad, esant mažam naujų SARS-COV-2 atvejų skaičiui, kaukės nešioti NEAPSIMOKA (cost-efectivness), nes pigiausias būdas yra LAIKYTIS ATSTUMO ir PLAUTI RANKAS.
Kada, broliai ir seserys, paskutinį kartą plovėt rankas muilu ne šiaip pamozodami, o pagal instrukcijas? Lietuva subinėj pagal dezinfekcinio skysčio suvartojimą. Nežinojot? Buvot šiandien Maximoje, IKI, RIMI, Norfoje, Aibėje, ar Vasia nuo Naujanų laikėsi rekomenduojamų metrų, ar šnopavo jums tiesiai į nugaras, nes „stabdot“? Norit aiškintis patys su juo? Ne?
Važiuojam toliau. Didėjant užsikrėtimų skaičiui, rekomenduojama kaukes dėvėti ten, kur sunku išlaikyti rekomenduojamą atstumą, pavyzdžiui, viešajame transporte. Ką ir padarė patys norvegai Osle, taip pat masiniuose renginiuose, prekybos centruose, maitinimo įstaigose, bažnyčiose ir kitur.
Raportas kalba apie besimptominius viruso nešiotojus, nes visi kiti privalo nešioti kaukes net ir namie. Gal kas gali man pasufleruoti, kiek besimptomių nešiotojų turime Lietuvoje ir ar visus esam identifikavę? Pagal tą patį dokumentą tikimasi apie 20 %, kiti šaltiniai sako, kad 40 %. Na, broliai kurmiai, paskaičiuokime.
Iki šios dienos turime 14,3 atvejo 100000 gyventojų, čia daug ar mažai? Kur ta riba, kai norvegai rekomenduos kaukes? Atsakymo raporte nėra, tiesiog slidus neapibrėžtumas. Paliekama laisvė patiems spręsti, su sąlyga, kad visi plaus rankas ir laikysis bent metro atstumo. Norvegijoje net yra toks kalambūras, kad visi laukia, kol baigsis pandemija, nes pagaliau bus galima grįžti prie įprasto 5 metrų atstumo. O ir gyventojų tankis čia groja ne paskutiniu smuiku.
Kiek rimčiau. Pagrindinės prevencijos priemonės išlieka tos pačios:
Plauti rankas muilu mažiausiai 20 sekundžių; laikytis bent 1 metro distancijos; dėvėti nosį ir burną dengiančias veido kaukes, kur sunku išlaikyti bent 1 metro atstumą.
Kas geriau, užsidėti kaukę einant į parduotuvę ar karantinas, bankrutavęs verslas, sminganti ekonomika, augantis nedarbas, močiutės laidotuvės, mažėjanti pašalpa (nors ne, prieš rinkimus ji tikrai nemažės) ir visos iš to kylančios problemos bei problemytės?“ (Kalba netaisyta.)
Aiškiai ir solidžiai. Geriau ir aš nepasakyčiau.
Utenoje vyko miesto šventė. Turėjau pagrindo nerimauti, ar po šventės ir pas mus nekils viruso proveržis. Laimei, atrodo, kad mano nerimas nepasitvirtino – žmonės buvo drausmingi ir beveik visi nešiojo apsaugines kaukes. Vaikštančius be kaukių policijos pareigūnai geranoriškai perspėjo. Daugybės svečių iš aplinkinių rajonų irgi nebuvo. Organizatoriams taip pat pavyko praskirstyti žmonių srautus. Atrodo, kad bėda bus praėjusi pro šalį.