Mūsų gyvenimo spalvos

Sviesto sluoksnis

Praėjusį penktadienį buvau Lenkijoje. Netoli – 100 kilometrų nuo sienos. Seinuose ir Punske. Kalbėjausi su ten gyvenančiais lietuviais. Mačiau skelbimų lentose kabančius politikų veidus. Lenkijoje neseniai baigėsi Seimo rinkimai. Laimėjo valdančioji Lenkijos „Teisės ir teisingumo“ partija. Ši partija surinko 43,6 procento balsų ir turės absoliučią daugumą. Laimėjimą lėmė, kaip tvirtina apžvalgininkai, dosni socialinė politika ir konservatyvi retorika. Lenkijos lietuvių įsitikinimu, valdančioji partija „nusipirko“ dar vieną kadenciją dosniai žarstydama valstybės iždo pinigus ir svaiginamus pažadus. Vienas tokių pažadų – 1000 eurų (ne zlotų!) minimalus atlyginimas. Žinant, kad kainos Lenkijoje bent 25 procentais mažesnės negu Lietuvoje, tokie pažadai iš tikrųjų gali susukti galvą. Kainos tikrai mažesnės – pats įsitikinau užsukęs į Seinų „Biedronką“, „Vynoteką“ ir vaistinę. Kiauliena trečdaliu pigesnė, kai kurie vaistai gal net kelis kartus. Be to, lenkai prieš rinkimus neįvedė jokių naujų mokesčių, o ir ekonomikos augimas leido pažadus paversti realybe.

Lenkijos lietuvių įsitikinimu, valdančioji partija „nusipirko“ dar vieną kadenciją dosniai žarstydama valstybės iždo pinigus ir svaiginamus pažadus.