Mūsų gyvenimo spalvos

Stručio sindromas

Vytautas Kazela

Aš myliu jus visus. Aš labai myliu gyvenimą. Tik dabar suprantu savo senutės mamos žodžius: viskas gerai, kad tik nebūtų karo! Deja, karas jau vyksta ir mūsų kartai nepasisekė nugyventi gyvenimo be jo. Taip, karas planetoje vyksta kiekvieną dieną, bet kai visa tai kažkur toli, atrodo, kad ir nėra taip baisu, bet kai jis priartėja prie mūsų namų slenksčio, pasidaro labai baisu. Štai Wagner samdinys sadistas Aleksejus Milchakovas, kurį Kremlius aprengė samdinio uniforma, įbruko į rankas automatą ir pasiuntė žudyti ukrainiečių. A. Milchakovas 2014-aisiais dalyvavo Donbaso kare, žudė ukrainiečius, juos kankino, lupo skalpus, gyviems ant veidų degino svastiką, pjaustė ausis ir tai darė save įamžindamas šių nusikaltimų fone. Karo nusikaltėliui už operaciją Kryme Aksionovas įteikė medalį. Savo pamąstymuose internete šis putino Rusijos didvyris postringauja, kad labusai

Tuos lavonus aš rodau kiekvienam sutiktam lietuviui ir albanui. Tikiuosi, jie supras, kad tą akimirką, kai ateis diena X, jų, kartu su NATO, laukia ne šiltas priėmimas rusų nelaisvėje, kur jiems pasakosim apie tautų draugystę. Rusų nacionalinė armija juos degins gyvus ir gyviems pjaustys galvas.

Tęsinį skaitykite 2022 03 23 „Utenyje“