Susigyventi galima net ir su mirtimi, bet ar verta?

Vytautas KAZIELA. Galima sakyti, kad prisižaidėm. Pirmąją viruso bangą Utenos apskritis atlaikė puikiai. Neskaitant Anykščių rajono ir Ignalinos. Dabar jau turime ir tikrą utenietišką atvejį. Kaip viskas buvo, niekas nepasakoja. Pabandykime iš atskirų fragmentų sudėlioti įvykius.
Gyveno Utenoje senelis (87 metų amžiaus) ir dvejais metais jaunesnė močiutė. Dar stiprūs buvo. Sulaukė senelis ir senelė ilgai lauktų svečių iš Vokietijos. Anūkas su žmona senelių nepamiršo. Anūkas močiutę tikriausiai net pabučiavo. Paviešėjo ir gražiai atsisveikino. Po poros dienų viruso testas atėjo. Teigiamas. Tada ir reikėjo kontaktus nurodyti. Prisiminė anūkėlis, kad pas senelius lankėsi. Atvažiavo medikai nurodytu adresu: močiutė jau kelinta diena karščiuoja ir iš lovos nesikelia. O seneliui nieko. Visur vaikšto. Išvežė močiutę į Panevėžio ligoninę. Padaryti testai patvirtino, kad senolę virusas užpuolė. Gal ir ne visai viskas taip buvo, bet panašiai. Nekaip viskas baigėsi, bet galėjo baigtis ir blogiau.
Jei anūkas apie aplankytus senelius būtų pamiršęs, tada močiutė, senelio slaugoma, gal būtų savo lovoje dar kelias dienas gulėjusi, o paskui Dievui sielą atidavusi. Suvažiuotų tada giminė, gražiai močiutę palaidotų ir išsiskirstytų, o po savaitės pradėtų sirgti – iš pradžių vienas, o paskui kitas. Kiek tokių apsikrėtusių po laidotuvių galėtų atsirasti? Dešimt, dvidešimt, o gal net penkiasdešimt…
Kodėl tai pasakoju? Todėl, kad padarytumėte išvadas ir nerizikuotumėte savo ir kitų sveikata ir gyvybe. Tebūnie šis mano papasakotas atvejis pamoka visiems. Iš svetimų klaidų mokytis geriau… Pernelyg didelė baimė negerai, kaip negerai ir kvaila drąsa. Mieli senjorai, gyvenantys po vieną arba dviese, pakilo temperatūra iki 37 ir keleto dalių, negerkite paracetamolio ir nesiųskite sutuoktinio į vaistinę coldrekso nupirkti, o skambinkite į greitąją pagalbą, vaikams ir anūkams. jei neprisiskambinate, muškite visais varpais, kad medikus prisikviestumėte. Atvažiuos, padarys tyrimus, ir viskas bus aišku. Gerai, jei gripas ar peršalimas. Dėkokite Dievui. Tik nemokite ranka ir nelaukite, kol praeis.
Rašydamas šias eilutes prisiminiau atvejį, apie kurį jums jau pasakojau. Karantino metu važiuodamas per Švedriškę sutikau vyrą ir moterį, į bažnyčią einančius. Abu be kaukių. Sustojau, išlipau ir paklausiau: o jūs ar koronos nebijot, kad be kaukių vaikštot? Vyriokas pakėlė akis ir atšovė: o tu ją matei? Tada aš sutrikau. Dabar atsakyčiau: tu štai į bažnyčią eini. Vadinasi – tiki. O Dievo tai tu juk niekad nematei!
Sako, ir po Utenos miesto šventę vienas sergantis iš Molėtų šlaistėsi. Per šventę man patiko uteniškiai – dauguma su kaukėmis, nesigrūdo. Į policijos perspėjimus reagavo ramiai – traukė kaukes iš kišenių ir rankinukų ir dėjosi. Toks žmonių sąmoningumas džiugina. Tik reikia neatsipalaiduoti. Gyvename lyg apsuptyje – Molėtuose protrūkis, Ignalinoje ir Visagine padėtis ne iš geriausių. Molėtų rajone praeitą penktadienį COVID-19 sirgo 32 žmonės. Registruota grįžusių iš užsienio šalių ir turinčių izoliuotis 588, savarankiškai izoliuojasi 85, pervežta į Mobilųjį punktą ar Karščiavimo klinikas – 58 žmonės. COVID-19 židiniai plečiasi Joniškio ir Inturkės seniūnijose. Čia uždrausti visi vieši renginiai uždarose ir atvirose erdvėse nuo 2020 m. rugsėjo 7 iki rugsėjo 20 dienos imtinai. Kitose Molėtų rajono seniūnijose ir Molėtų mieste uždrausti visi vieši renginiai uždarose ir atvirose erdvėse nuo 2020 m. rugsėjo 7 iki rugsėjo 20 dienos imtinai (koncertai, mugės, festivaliai, kiti komerciniai, pramoginiai renginiai, nepilnamečiams skirti renginiai) su tam tikromis išimtimis. Padėtis šiame kaimyniniame rajone tikrai sudėtinga. Utena visgi regiono centras – neuždrausi žmonėms atvykti apsipirkti į „Lidl“ ar kitus prekybos centrus, turgų, „Regitrą“ ar kitas įstaigas, todėl turime būti labai atidūs.
Padėtis ir visoje Lietuvoje gana rimta. Prieš mėnesį sudarinėjome sąrašus, kokių šalių piliečių į Lietuvą neįsileidžiame, o dabar jau ir mūsų niekas nenori įsileisti. Deja, darbdaviai, įsivežantys ukrainiečius, kažkaip sugeba tuos draudimus apeiti, o tai irgi didina pavojų. Kol nėra vakcinos, nusiraminti negalima.
Klausiate, ar eisiu skiepytis, kai vakcina pasieks Lietuvą? Ne. Ne eisiu, o bėgsiu! Ir man nusispjaut, kad mane sučipuos. Gal net ir geriau. Jei kada nors susidraugausiu su Alzheimeriu ir negrįšiu namo, lengviau laukuose ar miškuose pasiklydusį suras… Kažkam didžiulis noras klaidinti žmones. Tokių sąmokslų kūrėjų pilni socialiniai tinklai. Anksčiau tokius „draugus“ braukiau iš draugų. Dabar nebebraukiu, nes pasidarė įdomu, ar jiems kas už tai pinigus moka, ar jie tiesiog turi sveikatos problemų. Į šį klausimą lig šiol neturiu atsakymų. Man bent atrodo, kad pagrindinis šių žmonių tikslas – kelti nepasitenkinimą valstybėje, nepasitikėjimą valdžia. Tai tarsi kokia penktoji kolona – neaišku, kam tarnaujanti, neaišku, kieno pavedimus vykdanti.
Prasidėjo mokslo metai. Visi puikiai suprantame, kad nuotolinis mokymas tik paaštrina problemas, bet jų visai nesprendžia. Vaikai ir mokytojai grįžta į klases, mažiukai į darželius. Gaunu iš giminaičio žinutę (jo vaikas lanko vaikų darželį), kad užfiksavus užsikrėtimo atvejį ar sukarščiavus vaikas bus karantinuojamas 14 dienų ir atskiriamas nuo tėvų. Nuraminau giminaitį, kad taip tikrai nebus – pirmiausia bus pranešta tėvams, o karantinuotis vaikas galės namuose. Pats perskaičiau sveikatos apsaugos ministro įsakymą. Matyt, atėjo laikas įsakymuose viską smulkiai paaiškinti, kad neliktų vietos interpretacijoms. Štai ką sako profesorius habil. dr. Julius Kalibatas, Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas: „Yra tikėtina, kad tarp vaikų bus daug atvejų be aiškios ligos klinikos. Todėl lengvai galės užsikrėsti ir personalas, ir vaikai. Šiose įstaigose, mano nuomone, ypač svarbus nuolatinis viso personalo testavimas, siekiant nustatyti užsikrėtimo atvejus koronvirusine infekcija kaip galima anksčiau. Todėl būtina atlikti molekulinius tyrimus.“ Ne greitieji testai, o molekulinis tyrimas.
Gandus, kad vaikai bus atimami iš tėvų ir izoliuojami, išsklaidė ir sveikatos apsaugos ministras, paaiškindamas, kas ir kaip yra, ir taip užkirsdamas kelią tolimesniam sąmokslo teorijos plitimui. Neabejotinai didžioji dalis sąmokslo teorijų ateina iš Rusijos. Internautai kartais net nesivargina išversti informacijos iš rusų kalbos. Pagrindinis teiginys yra tas, kad viruso visai nėra, o jį išgalvojo valstybių vadovai norėdami labiau suvaldyti žmones. Tik kai Rusijoje apsikrėtimo atvejų buvo grėsmingai padaugėję, gandai buvo šiek tiek nurimę. Prie gandų platinimo prisideda ir kai kurie Lietuvos politikai. Ir kaipgi kitaip? Juk – rinkimai. Politikai orientuojasi į viruso neigėjus. Jų tikrai Lietuvoje nemažai netgi tarp išsilavinusių žmonių. Kokie 30 procentų visų Lietuvos gyventojų. Pigūs balsai!
Nori nenori – reikia susitaikyti, kad gyvename su virusu ir dar ilgai gyvensime. Reikia be panikos žvelgti į gyvenimą, atsikratyti bereikalingos įtampos. Kaip tai padaryti? Yra vienas patikrintas vaistas – kelionės. Na tai kas, kad pasaulis užsivėrė. Visko, kas gero ir gražaus yra Lietuvoje, pamatyti neužtektų ir 10 metų. Dešimtys įdomių pažintinių takų, kiek mažiau apžvalgos bokštų, o kur dar bažnyčios! Piligriminės kelionės tampa vis populiaresnės. Lietuvoje, ko gero, tik prieš porą metų sužymėtas Jokūbo kelias. Jei per dieną gali nukeliauti 20 ir daugiau kilometrų, visada rasi kur pernakvoti. Šiuo keliu šiandien eina dešimtys jaunų ir senų – nuo Žagarės iki Lazdijų. Kelionės gydo sužeistą sielą, padeda susidėlioti viską savyje. Sugrįžta ramybė. Šiuo keliu eina ne tik tikintieji. Jei šis kelias jums netinka, galiu pasiūlyti pykčio kambarį Panevėžyje, kur galima išlieti susikaupusią neigiamą energiją daužant ten esančius ir atsivežtus daiktus. Kaip sakoma, kiekvienam pagal poreikius… ir pagal sugedimo laipsnį.
Vėl grįžkime prie oficialių skaičių. Praėjusį šeštadienį Lietuvoje užfiksuoti 43 nauji užsikrėtimo atvejai. Kaip praneša BNS, šiuo metu koronaviruso infekcija tebeserga 1030 asmenų, pasveiko – 1954. Nuo COVID-19 iš viso mirė 86 asmenys, dėl kitų priežasčių – 13 užsikrėtusiųjų. Izoliacijoje yra 6047 žmonės. Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje nustatyti 207 įvežtiniai atvejai. Ir vis dėlto Lietuva išlieka viena iš saugiausių šalių, nes užsikrėtimų daugėja visoje Europoje. Dėvime kaukes, pagal rekomendacijas plauname rankas, dezinfekuojame paviršius, laikomės atstumų, vėdiname patalpas, atidedame giminių susitikimus ir jubiliejus geresniam laikui – tai tiek nedaug. Ir ruoškimės rudeniui.
„Žinoma, absoliučiai viskam pasiruošti yra neįmanoma. Visko nuspėti neįmanoma. Tokių, kurie galėtų nuspėti, kas vyks po keleto mėnesių, niekur pasaulyje nerasite. Stengiamasi visur reaguoti į situaciją – kai gerėja, švelninamos rekomendacijos, kai blogėja, griežtinama tvarka. Dėl slaugos namų ir ligoninių – manau, personalas tikrai yra išmokęs tas pamokas, moka apsaugos priemones naudoti, žino apribojimus dėl lankymo ir kitus apsaugos mechanizmus“, – sakė sveikatos apsaugos ministras. Reikia ruoštis ir ekonominiams sunkumams. Mūsų pramonė orientuota ne į šalies rinką, o į eksportą. Užsakymai iš Vakarų šalių mažėja – ten viskas irgi merdėja. Vienoje didžiausių Utenos įmonių darbas vyksta tik viena pamaina, daug žmonių prastovose. Žlugo turizmo sektorius, sunkius laikus išgyvena keleivių pervežimo įmonės.
Galbūt visai netoli tas laikas, kai reikės ne tik imti, bet ir dalytis. Sakysite, pernelyg niūrios mano mintys? Italijoje, kuri patyrė dešimt kartų didesnius nuostolius, o ir dabar susirgimų skaičius yra daug kartų didesnis negu Lietuvoje, tokių nuotaikų nėra. Gal ir taip. Bet geriau didesnis atsargumas negu daugiau mirčių. Suprantu, kad susigyventi galima net ir su mirtimi, bet ar verta?