Mūsų gyvenimo spalvos

Šlovė Lietuvai

Atšventėme Nepriklausomybės atkūrimo šventę. Mes gražiai fotografuojamės po plazdančiomis laisvės vėliavomis, o ar visada trispalvė plazda mūsų širdyse? Ar nepakeitėme jos susitaikymo, neapykantos, nuoskaudų vėliavomis? Kažkas yra gražiai pasakęs, kad Laisvės ir Nepriklausomybės turime tiek, kiek esame verti, ir tiek, kiek turime savo širdyse. Su dideliu meilės ir pasididžiavimo jausmu švenčiu Nepriklausomybę, suprasdamas, kokia ji yra trapi. Kaimynystėje žvėris kalena dantimis. Pavojus ne tik išlieka, bet ir didėja. Didžiausias mūsų Nepriklausomybės priešas, paragavęs nekaltų ukrainiečių kraujo, elgiasi neprognozuojamai ir bet kuriuo momentu gali atsigręžti į mus. Estai ir lenkai stato fizinius barjerus, ruošiasi stiprinti sienas. Nereikia pamiršti, kad grėsmė mūsų tyko ne tik iš Rusijos, bet ir iš Baltarusijos pusės. Jau daugiau kaip tris dešimtmečius esame nepriklausomi ir nepražuvome. Atvirkščiai – sustiprėjome. Ir nieko neprašome mūsų gelbėti. Žingsnis po žingsnio kuriame savo valstybę. Ir tai nepatinka mūsų priešams. Kodėl Rusija užpuolė Ukrainą? Pirmiausia todėl, kad Ukraina pasirinko kitą kryptį ir, nors ir labai sunkiai, ta kryptimi sėkmingai ėjo.

Pavojus ne tik išlieka, bet ir didėja. Didžiausias mūsų Nepriklausomybės priešas, paragavęs nekaltų ukrainiečių kraujo, elgiasi neprognozuojamai ir bet kuriuo momentu gali atsigręžti į mus. Estai ir lenkai stato fizinius barjerus, ruošiasi stiprinti sienas. Nereikia pamiršti, kad grėsmė mūsų tyko ne tik iš Rusijos, bet ir iš Baltarusijos pusės. Jau daugiau kaip tris dešimtmečius esame nepriklausomi ir nepražuvome. Atvirkščiai – sustiprėjome. Ir nieko neprašome mūsų gelbėti. Žingsnis po žingsnio kuriame savo valstybę. Ir tai nepatinka mūsų priešams.

Tęsinį skaitykite 2023 03 15 „Utenyje“