Mūsų gyvenimo spalvos

Regionų plėtra ar centralizacija

Vytautas KAZELA. Net pačiam atrodo keista, kad iki šiol dar tikiu naujai išrinktu prezidentu. Ir, kas keisčiausia, bėgant laikui mano pasitikėjimas nemažėja. Ir jo gerovės valstybės idėja tikiu. Per ilgai mes neturėjome kuo tikėti, tad galiausiai nustojome tikėti savimi, o neturėdami tikslo ir tikėjimo mes niekur toli nenueisime.
Svarbus prezidento dėmesys regionams. „Esu tikras, kad kelias į ateitį grįstas glaudesne regionų ir centrinės valdžios sąveika, tai yra savivaldos institucijų įgaliojimų plėtra, įgaliojimų veikti laisviau, įgaliojimų prisiimti atsakomybę už savo sprendimus, pagaliau įgaliojimų teikti pasiūlymus ten, kur jūs matote, kad vieni patys išspręsti problemos negalite arba įstatyminė bazė neleidžia to padaryti“, – Vilniuje į Regionų forumą susirinkusiems politikams kalbėjo Gitanas Nausėda. Pernelyg ilgai į savivaldybių ir regionų problemas žiūrėta pro pirštus. „Šalis vystėsi netolygiai, o tai reiškia – ir netvariai. Tai tikrai nebuvo vien pačių regionų problema“, – pabrėžė prezidentas.

Šiame forume dalyvavęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis žadėjo, kad kitais metais savivaldybėms bus skirta daugiau lėšų ir savarankiškumo.
Jau daug metų nesusikalbėjimas tarp savivaldos ir šalies valdžios tik didėjo. Didėjo ir centralizacija. Kartais nusiritama iki absurdo ribos. Neseniai Uteną sukrėtė Kauno gatvėje įvykusi autoavarija, kurios metu buvo sužalota ir ligoninėje mirė garbaus amžiaus uteniškė. Tai jau ne pirma nelaimė šioje gatvėje. Kaip buvo teigiama policijos pranešime, moteris žuvo į gatvę išėjusi neleistinoje vietoje. O kur ta leistina vieta? Už pusės kilometro, prie savivaldybės. Jaunam žmogui – įveikiamas atstumas, bet kai tau daugiau nei 70 metų, tas puskilometris – jau gana daug.

Kauno gatvėje reikėtų mažų mažiausiai dar vienos pėsčiųjų perėjos. Bet laikas eina, žmonės žūsta, o niekas nesikeičia. Panašių vietų mieste yra ir daugiau. Viena tokia J. Basanavičiaus ir Sėlių gatvės sankryža. Šioje vietoje gatvę priverstos kirsti mamos su vaikų vežimėliais, moksleiviai, kiekvieną rytą einantys į Vyturių progimnaziją. Dar sudėtingesnė padėtis šeštadieniais, kai Sėlių gatve į Utenos turgavietę patraukia ne tik aplinkinių gatvių, bet ir Vyturių, Dauniškio ir net Aukštakalnio mikrorajonų gyventojai. Baisu žiūrėti, kaip pagyvenę, neretai ir judėjimo negalią turintys uteniškiai nardo tarp į abi puses važiuojančių automobilių. Visiems aišku, kad šioje vietoje mirtinai reikalinga perėja. Turbūt žinote, kad ne visos miesto gatvės priklauso savivaldybei. Yra keletas gatvių, kurios priklauso Lietuvos kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos. Šias gatves prižiūri, remontuoja, eismo saugumą užtikrina jau minėta Kelių direkcija. Savivaldybė negali nei žymėti perėjų, nei pastatyti ženklų. Gatvės priklauso Kelių direkcijai, ši priklauso Susisiekimo ministerijai, o įsibėgėję automobiliai traiško mūsų tėvus ir motinas. Tačiau kaltų kaip ir nėra.
Bet vėl grįžkime prie prezidento G. Nausėdos naujausių darbų ir pasiūlymų. Seimo frakcijos varžėsi vienos su kitomis, kurios pasiūlys didesnius vaiko pinigus, o prezidentas neužmiršo ir skurstančių pensininkų. Penktadienį prezidentas Seimui pateikė trijų įstatymų pataisas, leisiančias sparčiau didinti pensijas ir taip sumažinti skurstančių senyvo amžiaus žmonių skaičių. Kartu numatyti ir tam reikalingi valstybės biudžeto šaltiniai. Spartesniam pensijų didinimui būtinas lėšas siūloma gauti didinant su ne darbo pajamomis susijusius gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus ir mažinant akcizų lengvatą žemės ūkio veikloje naudojamam dyzelinui.

Iš tiesų gal nesame tokie turtingi, kad kiekvienoje 
savivaldybėje turėtume koncertų ar sporto rūmus, ledo 
arenas ar tarptautinius reikalavimus atitinkančius baseinus. 
Galbūt užtektų po vieną tokį statinį turėti visame regione.

Dar kartą grįžkime prie šio rašinio pradžioje minėto ir prezidento globojamo Regionų forumo. Ministras pirmininkas S. Skvernelis jo metu žadėjo įvesti priemonę – finansiškai skatinti savivaldybes už gerus rezultatus kuriant darbo vietas ir skatinant ekonomikos augimą. Jis ragino vystant infrastruktūrą žvelgti ne savivaldybės, o viso regiono mastu.
Iš tiesų gal nesame tokie turtingi, kad kiekvienoje savivaldybėje turėtume koncertų ar sporto rūmus, ledo arenas ar tarptautinius reikalavimus atitinkančius baseinus. Galbūt užtektų po vieną tokį statinį turėti visame regione. Iki šiol buvusių apskričių ribose veikiančios regioninės plėtros tarybos nepasiteisino. Jos tik supriešino kaimynines savivaldybes.
Liepą savo kadenciją pradėjęs prezidentas G. Nausėda ne tik pats pabandė atsigręžti į regionus, bet ir paskatino Vyriausybę imtis veiksmų. Tik regionų ekonomikos atgaivinimas gali išgelbėti Lietuvą. Vyriausybė turi padaryti viską, kad paskatintų investicijas ne tik Vilniuje ir Kaune, bet ir tokiose savivaldybėse kaip Utena ir Ukmergė.