Vytautas Kazela
Sunkiausia rašyti apžvalgą tebesitęsiant rinkimams ir žinant, kad tai, ką tu rašai sekmadienį, žmonės skaitys po trijų dienų, kai rinkimų pirmasis turas jau bus pasibaigęs. Neturiu ekstrasensinių gabumų, todėl prognozuoti, kaip pasibaigs rinkimai, negaliu. Aišku viena, kad didžiąją dalį mandatų išsidalys trys partijos – valstiečiai, konservatoriai ir socialdemokratai. Ir dar. Sunkiausias apsispendimas laukia socialdemokratų. Ypač svarbūs šie rinkimai yra konservatoriams. Dar viena kadencija opozicijoje būtų stiprus smūgis šiai politinei jėgai. Kol kas šios partijos vienybės garantas yra Vytautas Landsbergis. Žinant šio politiko amžių galima prognozuoti, kad ilgai tai nesitęs. Todėl kova po pirmojo rinkimų turo turėtų tapti dar žiauresnė. Beje, likdami opozicijoje mažiausiai rizikuoja valstiečiai. Galbūt jiems tai būtų net naudinga – po ketverių metų jie sugrįžtų su trenksmu ir jau turbūt ne vienai, o dviem kadencijoms. Valstiečiai jau dabar ilgam rezervavo vietą kairėje, iš jos pasitraukus socialdemokratams.
Beje, likdami opozicijoje mažiausiai rizikuoja valstiečiai. Galbūt jiems tai būtų net naudinga – po ketverių metų jie sugrįžtų su trenksmu ir jau turbūt ne vienai, o dviem kadencijoms.
Nieko aiškiau nepasidaro ir išgirdus, kaip balsavo šalies prezidentas Gitanas Nausėda: „Aš pasirinkau ambiciją – tam, kad mažiau stumdytumės tarpusavyje, mažiau užsipultume vienas kitą asmeniškai, daugiau galvotume apie valstybę, apie žalią, skaitmeninę, socialiai atsakingą Lietuvą. Tokia yra gerovės valstybės vizija. Be abejo, man tikrai bus lengviau kalbėtis su politinėmis jėgomis, kurioms nuo nulio nereikės aiškinti, kas yra gerovės valstybė.“ Jūs ką nors supratote? Aš tikrai ne. Konkretesnis buvo prezidentas Valdas Adamkus, sakydamas, kad balsavo už stabilumą.
Konkretesnis buvo prezidentas Valdas Adamkus, sakydamas, kad balsavo už stabilumą.
Vienas dalykas, kuris gerai nuteikia, yra tai, kad Lietuva baigia atsikratyti balsų pirkimo atvejų. Tai buvo didelė gėda mūsų valstybei. Kol rašau šia apžvalgą, yra tik keli pranešimai – galimai balsai buvo perkami Kėdainiuose, Šalčininkuose, Vilniuje ir Vilniaus rajone, o juk prieš 12 metų tai buvo masinis reiškinys. Išnaikinti šią gėdą padėjo ir visuomeninė organizacija „Baltosios pirštinės“, ir priimti griežti įstatymai. Praeitą savaitgalį dalyvavau Poetinio Druskininkų rudens festivalyje. Rašytojų bendruomenė taip pat ne vienalytė. Tiesa, dauguma nekalba, ką palaiko ir už ką balsuos. O vieni balsuos už konservatorius, kiti už socialdemokratus, treti už valstiečius. Bus tokių, kurie neis balsuoti, kad nepadarytų klaidos ir „nebūtų prieš save gėda“. Maždaug 10–15 procentų balsų nueis veltui, nes rinkėjai pasiruošę balsuoti už tas partijas, kurios neperžengs rinkimų barjero.
Druskininkuose taip pat yra vienas koronaviruso židinys – savivaldybės administracijoje, tačiau nerimo nejuntama, miestas pilnas žmonių, veikia maitinimo įstaigos.
Festivalio metu kalbėjausi su Delfi apžvalgininku Romu Sadausku-Kvietkevičiumi. Ne per toliausiai nuo Druskininkų, Lazdijų rajone, gyvenantis žurnalistas nerimavo, ar festivalis netaps dar vienu viruso židiniu, šiek tiek nerimo turėjau ir aš, bet, žiūrint, kaip elgiasi festivalio dalyviai, šis nerimas mažėjo. Žmonės dėvėjo kaukes, naudojo kitas apsaugos priemones, kavinėje, kur dalyviai maitinosi, buvo griežtai laikomasi nustatytų reikalavimų. Druskininkuose taip pat yra vienas koronaviruso židinys – savivaldybės administracijoje, tačiau nerimo nejuntama, miestas pilnas žmonių, veikia maitinimo įstaigos.
Naujausia ir kvailiausia sąmokslo teorija, kurią teko skaityti socialiniuose tinkluose, – valdžia sąmoningai didina apsikrėtusiųjų skaičių prieš rinkimus. Kam tai naudinga? Niekam. Nepasitikite valdžia? Ieškokite patikimesnių šaltinių.
O padėtis Lietuvoje labai neramina. Mirusių nuo koronaviruso jau 103, šeštadienį sulaukėme naujai apsikrėtusių žmonių rekordo – 205, sekmadienį užfiksuota 160 atvejų. Naujausia ir kvailiausia sąmokslo teorija, kurią teko skaityti socialiniuose tinkluose, – valdžia sąmoningai didina apsikrėtusiųjų skaičių prieš rinkimus. Kam tai naudinga? Niekam. Nepasitikite valdžia? Ieškokite patikimesnių šaltinių. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius nėra itin palankus valdžiai. Socialiniame tinkle „Facebook“ šeštadienio vakarą profesorius štai ką rašė: „Daug ginčų, ar tie 205 atvejai per dieną Lietuvoje yra riba. Aišku, kad tai jokia riba. Realybėje tai dar labai nedideli tie mūsų skaičiai, palyginus su Izraeliu, Argentina, Čekijos Respublika ir Ispanija. Bet žiemai artėjant infekcijos plitimas intensyvėja. Didžiausias naujų Covid-19 atvejų ES šuolis yra Čekijoje. Šalyje daugiau kaip 10 mln. gyventojų ir jau registruota 111 tūkstančių Covid-19 susirgimų. Čekijoje per paskutinį mėnesį dėl Covid-19 hospitalizuotų pacientų skaičius išaugo nuo 200 iki 1 300, o intensyvios terapijos skyriuose šiuo metu gydoma jau 412 Covid-19 sergančiųjų. Tris su puse karto mažesnei negu Čekija Lietuvai 100 papildomų Covid-19 pacientų intensyvios terapijos skyriuose būtų tikrai nemažas iššūkis. Todėl, nepaisant daugelio Lietuvos žmonių įsitikinimo, kad Covid-19 nėra pavojingenis negu gripas (realybėje už gripą Covid-19 infekcija pavojingesnė keletą kartų), viskas priklauso nuo susirgusiųjų skaičiaus. Kai situaciją valdai, gali į tas kalbas nekreipti dėmesio – keliais pacientais intensyvioje terapijoje daugiau ar mažiau, bet kai kontrolė išslysta iš rankų, o per dieną keli šimtai naujų susirgimų, viskas pasikeičia iš esmės. /…/
Todėl, nepaisant daugelio Lietuvos žmonių įsitikinimo, kad Covid-19 nėra pavojingenis negu gripas (realybėje už gripą Covid-19 infekcija pavojingesnė keletą kartų), viskas priklauso nuo susirgusiųjų skaičiaus.
Iš pirmo žvilgsnio Lietuvoje teigiamų PGR testų dalis nuo visų atliktų – vos 2 procentai. Bet reikia nepamiršti, kad prieš gerą mėnesį teigiamų testų dalis mūsų šalyje sudarė tik 0,8 procento. Tuo pat metu geriausiai su Covid-19 besitvarkančioje Vokietijoje teigiamų PGR testų dalis per mėnesį nuo 0,8 proc. ūgtelėjo iki 1,3 proc. Vokietijoje teigiamų testų dalis per mėnesį išaugo 1,6 karto, Lietuvoje – 2,8 karto. Tai logiška, nes infekcija pastarąjį mėnesį Lietuvoje plinta irgi greičiau negu Vokietijoje.
Labai svarbu siekti, kad teigiamų PGR testų dalies didėjimas būtų lėtesnis negu naujų Covid-19 atvejų augimo greitis šalyje. Valdžia turi nepamiršti, kad testavimo apimčių didinimas reaguojant į augantį infekcijos atvejų skaičių leidžia geriau kontroliuoti ligos plitimą.
Labai svarbu siekti, kad teigiamų PGR testų dalies didėjimas būtų lėtesnis negu naujų Covid-19 atvejų augimo greitis šalyje. Valdžia turi nepamiršti, kad testavimo apimčių didinimas reaguojant į augantį infekcijos atvejų skaičių leidžia geriau kontroliuoti ligos plitimą.“ Abejoti šio gydytojo nuomone neturiu jokio pagrindo. Bijau tik vieno – po rinkimų, kai politikai pradeda peštis, pamirštami kiti labai svarbūs dalykai ir padėtis netenka kontrolės.
