Mūsų gyvenimo spalvos

Jis grįš pasiimti daugiau

Jau karo Ukrainoje pradžioje esu rašęs, kad užsitęsęs karas Ukrainai yra nenaudingas. Kaip ir sakiau, prasidėjo trintis tarp valdžių. Puolamas prezidentas V. Zelenskis, Ukrainos kariuomenės vadas V. Zalužnas. Netgi užsieniečiai pastebi, kad Ukrainoje formuojasi autoritarinis režimas. Gal ir taip. Bet kita vertus, Ukraina – slavų šalis. Be tvirtos rankos čia nė iš vietos. Neramina tik trintis tarp Zelenskio ir Zalužno. Rusai tik ir laukia, kad būtų atstatydintas generolas Zalužnas. Norisi tikėti, kad abiems pusėms užteks šalto proto ir asmeninės ambicijos nepaims viršaus prieš meilę savo šaliai. Sunkiai Ukrainai sekasi ir su mobilizacija. Putinas taip ir skaičiavo, kad Ukrainai, turinčiai tris kartus mažiau gyventojų, neužteks karių. Yra paskaičiuota, kad per karą iš Ukrainos emigravo ir dabar užsienyje gyvena 9 milijonai ukrainiečių. Tai ne tik moterys, vaikai ir seneliai. Be jokios abejonės, tarp jų ne mažiau kaip milijonas darbingo amžiaus vyrų. Mobilizacija vyksta sunkiai – niekas nenori mirti. Ukrainos kariuomenėje tarnaujančių karių amžiaus vidurkis 40 metų. V. Zelenskis siekia išsaugoti jaunimą. Žvelgiant į Ukrainos ateitį tai lyg ir teisingas sprendimas, bet… Jei Ukraina šį karą pralaimės, jaunimo niekam nereikės. Rusija deda visas pastangas sukelti Ukrainos žmonių nepasitenkinimą tikėdamasi, kad žmonės sukils ir nuvers V. Zelenskį.  Sunkiai sekasi ir su sąjungininkais. JAV Atstovų Rūmuose atmestas 6 milijardų dolerių papildomas skyrimas Ukrainai. Nieko ypatingai gero nėra ir fronte. Ukrainiečiai prarado iniciatyvą prie Bachmuto, rusai puola Avdijivką ir Kupjanską. Bet praradimai yra menki ir nereikšmingi. Be to, Ukraina turi iniciatyvą Krymo kryptimi.

Įtampa kyla ir kalbant apie naujus prezidento rinkimus Ukrainoje. Dauguma ukrainiečių mano, kad kol nesibaigė karas, rengti rinkimus ne tik netikslinga, bet ir pavojinga. Net ir Kijevo meras Vitalijus Kličko, nors ir kritikuodamas prezidentą, kartu patikino, kad rems V. Zelenskį iki karo pabaigos. Kita vertus, visi turi žinoti, kad rengiant naujus Ukrainos prezidento rinkimus nebus apseita be Rusijos kišimosi. Rusija padarys viską, kad ateitų minkštesnis, sukalbamesnis. Rusijai taip pat reikia atokvėpio, reikia paliaubų, kad po jų  vėl visa jėga atnaujintų karo veiksmus. Šiuo metu Rusijos nuostoliai yra milžiniški. Jie per parą praranda vidutiniškai vieną tūkstantį savo kareivių. Bet rimtos pažangos kaip nebuvo, taip ir nėra, o ji labai reikalinga Putinui, besiruošiančiam dar vienam Rusijos prezidento rinkimų farsui. Nereikia pervertinti ir Rusijos finansinių galimybių. O ir jos sąjungininkai – Šiaurės Korėja ir Iranas – nėra tie, kurie aprūpintų Rusiją modernia šiuolaikiška ginkluote. Ukrainos sąjungininkai turėtų suprasti, kad sugriebus Rusiją už gerklės, nevalia jos atleisti. Taip jau buvo ne vieną kartą.

Šimtą kartų teisus Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas, kad, jei V. Putinas nebus sustabdyta Ukrainoje, jis „grįš pasiimti daugiau“. Negalima nuolaidžiauti diktatoriams, nes nuolaidžiavimas brangiai kainuoja. Už jį vėliau tenka mokėti ne tik pinigais, bet ir žmonių gyvybėmis. Neturėkime vilties, kad karas baigsis, jei Rusija pasieks pergalę Ukrainoje. Jis tęsis, tik jau ne kažkur, o mūsų žemėje. Ar vakariečiai yra pasiruošę, kad pusė Europos, o gal ir visa, taps ištisine Buča? Rusijos kareivių žiaurumas niekur nedingo. Kiekviena karo diena Ukrainoje tai liudija. Naujausias pavyzdys – rusų sušaudyti du neginkluoti ukrainiečių karo belaisviai. Į nelaisvę jie pateko, kai baigėsi šoviniai. Ir rusai įvykdė jų egzekuciją. Tai – karo nusikaltimas. Bet rusams jokie įstatymai, jokios moralinės normos negalioja. Šį kartą atpildo nereikėjo ilgai laukti – po kurio laiko ukrainiečiai atakavo okupantų pozicijas, ir visi ten buvę rusų kareiviai žuvo.

Putinas, be abejo, laukia Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose. Todėl laiko yra labai nedaug. Rusija Ukrainoje turi būti sutriuškinta iki 2024 metų rudens. O tai reiškia, kad jau dabar Ukraina turi gauti ne tik tolimojo nuotolio raketas, bet ir aviaciją. Kitaip gali būti per vėlu

Vytautas Kaziela