Jaunimo kampas

Utenos jaunimo muzikos grupės – ieškojimų ir atradimų keliu

Vytautas Kazela

Visi žino, kad Utenoje jau kelinti metai vyksta jaunimo muzikos grupių festivalis „Ant paletės“. Jame dalyvauja jaunimo grupės iš visos Lietuvos ir net Latvijos. Tokių festivalių Lietuvoje nėra daug. Pats garsiausias Rusnės muzikos festivalis. Be festivalio „Ant paletės“, panašus festivalis vyksta Pasvalyje. Šioje publikacijoje norėčiau jus supažindinti su Utenos jaunimo muzikos grupėmis, o nepasiklysti šioje muzikos jūroje man padės Utenos kultūros centro darbuotojas, grupės „Intervalas“ vadovas bei daugelio jaunimo muzikos grupių globėjas Rimantas Sinica. Jis sako, kad šiuo metu žinomiausios Utenos jaunimo muzikos grupės yra šios: „OverLove“ (Mantas Anavičius, Agnė Liškauskienė, Aurelijus Janaudis, Paulius Norkūnas, Eligijus Šinkūnas, Erikas Žvironas, Eglė Lukšaitė, Silvija Lubytė), grupė „Begėdžiai“ (Tilija Kazickaitė, Martinas Clarke, Ernestas Maknys, Edvinas Kairionis), alternatyviajam rokui atstovaujantis „Cigarsukis“ (Matas Anavičius, Motiejus Gaivenis, Aivaras Valiauga) bei Užpalių gimnazijos roko grupė „Dark Light“(vadovas Aurelijus Janaudis).

Grupė „Cigarsukis“.
Užpalių gimnazijos roko grupė „Dark Light“.

„Anksčiau buvo ir daugiau. Kaip čia dabar neprisiminus grupių „Raudoni batai“ ir „Pasiklydę“. Visus aš juos globojau, kur tik galėjau, ten į festivalius vežiau. Norėjau, kad viską pamatytų iš arti. Kiek galiu, tiek padedu. Gaila, kad pandemija sustabdė viską – ir koncertus, ir repeticijas. Bet jaunimas nenuleidžia rankų. Repetuoja kiekvienas atskirai, kuria muziką. Labai geras jaunimas. Mūsų festivalyje „Ant paletės“ iš pradžių kiekviena grupė trečiadieniais surengia koncertą, o paskui visi suvažiuoja į baigiamąjį renginį. Jau esame pakviesti į šių metų Rusnės festivalį. Ten labai autoritetinga vertinimo komisija. Manau, kad viską pasako pavardės: Kęstutis Jablonskis, Violeta Riaubiškytė, Vilius Tarasovas, Ieva Zasimauskaitė, Edgaras Lubys. Praeitais metais „Begėdžių“ vokalistė Tilija Kazickaitė buvo pripažinta geriausia Rusnės festivalio vokaliste“, – džiaugėsi muzikos entuziastas ir jaunimo grupių globėjas R. Sinica. Bet geriausia, kai apie muziką kalba tie, kurie ją kuria ir atlieka. Kalbinu grupės „Begėdžiai“ narius. Priminsiu, kad ši grupė savo veiklą pradėjo Dauniškio gimnazijoje, o dabar išplaukia ir į platesnius muzikinius vandenis. Tilija Kazickaitė, baigusi Dauniškio gimnaziją, įstojo į Vilniaus universitetą, kuriame studijuoja filosofiją, bet laisvalaikiu vis grįžta į Uteną, kad kartu su grupe parepetuotų, išvyktų į koncertus: „Mūsų istorija prasidėjo mokyklos fojė, kai išgirdau juos grojančius. Vaikinai atliko mano mėgstamą dainą, o po jų pasirodymo pasakiau, jog norėčiau kada nors su jais tą dainą padainuoti. Netrukus kartu pasirodėme mokyklos scenoje. Vasarą jie paprašė mano pagalbos – pabūti jų grupės vokaliste. Žinoma, aš sutikau. Tai buvo nauja patirtis. Visiškai kitaip jaučiau muziką dainuodama kartu su grupe. Gyva muzika – visai kas kita, o aš visad dainuodavau tik karaokę. Viena mergina, pamačiusi mus koncertuojančius, pasiūlė vietoje jos vykti į renginį Elektrėnuose, kadangi ji nebeturėjo galimybės dalyvauti. Po pasirodymo Elektrėnuose sulaukėme nemažos staigmenos. Saulius Urbonavičius-Samas pakvietė dalyvauti muzikiniame televizijos projekte „X Faktorius“. Pasitarę su prodiuseriu ir išsirinkę dainą, užlipome į didžiąją Lietuvos sceną. Tai buvo didžiulis pasiekimas, naujas lygis mūsų muzikavimo kelionėje. Ruošdamiesi muzikiniam projektui labai susibendravome, nes gavę pasiūlymą buvome dar labai „žalia“ grupė. Po pasirodymo televizijoje pradėjome gauti daugybę pakvietimų pasirodyti įvairiuose renginiuose – nuo mažiausių miestelių scenų iki rimtų renginių. Visi tapome labai gerais draugais, kas dar labiau padėjo tobulinti įgūdžius. Pradėjome bandyti kurti ir savas dainas. Tai – didžiulė kelionė, kurią dabar jau tęsiame visi kartu. Grupę dabar drąsiai galėčiau vadinti šeima.Tai ne šiaip sau atskiri asmenys, o darnus, labai gražius ir tobulėjantis kolektyvas. Niekada nebijome išreikšti konstruktyvios kritikos, stengtis dėl kitų grupės narių. Muzika man yra svarbi, todėl stengiuosi kaip galima daugiau laiko skirti jai. Nors dabartinėmis sąlygomis ir negalime susitikti, tačiau kiekvienas atskirai bandome gilintis į muziką. Stengiamės pereiti į naują pakopą – į autorines dainas.“ Martinas Clarke: „Man labai patinka muzika. Klausydamas galiu įsivaizduoti, kaip iškeliauju už kambario sienų į atvirkščius snieguotus kalnus, atsiduriu ant mėnulio arba pačiam vandenyno dugne, kur visiška ramybė. Atviras visiems žanrams, visur randu po kokį nors motyvą, kuris man patinka, ir juo džiaugiuosi. Labai žaviuosi gražiomis melodijomis, giliomis harmonijomis. Ne tiek patinka groti ir dainuoti, kiek kurti ką nors – manau, kad tiesiog noriu kažką pasaulyje savo palikti, kartu patenkindamas ne tik save, bet, jeigu pavyksta, ir daugelį kitų. Groti grupėje šaunu, nes visada dirbi komandoje. Kartais vieną mintį sunku perteikti pačiam, todėl reikia daugelio akių, ausų ir širdžių, kad pavyktų koks nors motyvas.“ Ernestas Maknys: „Esu aštuoniolikmetis jaunuolis, baigiantis 12 klasę Utenos Dauniškio gimnazijoje. Kaip ir daugelis, mėgstu įvairų sportą, pavyzdžiui: riedlenčių , krepšinį, kikboksą. Žaidžiu įvairius kompiuterinius žaidimus. Tačiau nemėgstu švaistyti laiko, todėl per dieną stengiuosi būti aktyvus ir produktyvus. Prieš porą metų spontaniškai su draugais nusprendėme sukurti grupę „Begėdžiai“. Nuo tos dienos prasidėjo mano, kaip būgnininko, „karjera“. Per šiuos keletą metų daug sužinojau – ką reiškia groti su grupe publikai ir su kokiais iššūkiais gali susidurti. Tačiau, nežiūrint į tai, man muzika yra vienas labiausiai pašėlusių nuotykių mano gyvenime. Nekantrauju, kada vėl galėsiu sugrįžti ant scenos ir kartu su grupe užvaldyti publiką.“ Emilis Galiauskas: „Man 18 metų, esu dvyliktokas, laisvalaikį mėgstu skirti muzikai, kelionėms ir draugams. Gyvenime kol kas neradau savo pašaukimo, jo dar ieškau, bandydamas įvairias sritis. Dabar vienas reikšmingiausių hobių yra muzika, kuria susidomėjau vos prieš kelerius metus. Nuo to laiko, kai paėmiau instrumentą į rankas, nebenoriu jo padėti. Sunku pasakyti, ar ši „liga“ ilgam, bet kol kas smagu. Prieš kokius metus pagalvojau, o kodėl gi nepabandžius kažką su tuo daryti, tada prisijungiau prie savo pirmosios grupės „Pasiklydę“, su ja grojau beveik visą vasarą, vėliau mūsų keliai pakrypo į skirtingas puses. Netrukus aš patekau pas „Begėdžius“. Šioje grupėje esu naujausias narys. Nors prie jų prisijungiau vos prieš pusmetį, jau spėjau pritapti. Jau dabar jaučiu, kad norėčiau savo ateitį sieti su muzikos mokslais, kūryba, žodžiu, užsiimti ne vien jau sukurtų takelių pergrojimu…“ Daugeliui jų muzika taip ir liks pomėgiu, ir tik vienas kitas pasuks muzikanto keliu, bet jie niekada neliks abejingi muzikai, menui, kūrybai.