Jonas Vaiškūnas
Žiemos žvaigždės trauksis
Balandžio vakarais ryškiausios žiemos žvaigždės jau trauksis už vakarų horizonto: Didysis šuo su ryškiuoju Sirijumi, Šienpjoviai, Tauras su žymiuoju Sietynu. Aukštokai palypėjęs pietuose švyti išraiškingas Liūto žvaigždynas. Kiek dešiniau tarp jo ir Dvynių mirga blausios Vėžio žvaigždės, o dar dešiniau – įspūdinga trijulė: Dvyniai su šviesiomis Kastoro ir Polukso žvaigždėmis bei kairiau jų spindintis rausvasis Marsas. Virš pietryčių horizonto teka Mergelė. Kiek kairiau ir aukščiau nuo jos – Jaučiaganis, išsiskiriantis savo šviesiąja Arktūro žvaigžde. Aukštai virš galvos – Didieji Grįžulo ratai.
Sietynas skubins pavasario darbus
Garsusis Tauro žvaigždžių spiečius Sietynas kas vakarą svirdamas vis žemiau prie vakarų horizonto rodo kaip sparčiai įsibėgėja pavasaris. Balandžio pabaigoje Sietynas paskutinį kartą sužimba vakaro žarose ir „ištirpsta“ Saulės spinduliuose iki liepos pradžios. Paskutinis vakarinis Sietyno nusileidimas nuo seno buvo siejamas su balandžio 23 – Jorės arba Jurginių diena. Buvo sakoma: „Sietas prapuola – gegutė pradeda kukuoti“, „Sietynas žaroje, kumelė vagoje“. Tuomet pirmą kartą į ganyklas išgindavo gyvulius, pradėdavo arti, ruošdavosi pavasario sėjai.
Venera sugrįš Aušrine
Jupiteris ir toliau viešpataus kaip ryškiausias vakaro dangaus šviesulys gelsvai spindėdamas Tauro žvaigždyne, neaukštai virš vakarų-šiaurės vakarų horizonto iki pat vidurnakčio.
Marsas rausvai švytėdamas Dvynių žvaigždyne pavers juos „tryniais“ – iki mėnesio vidurio Marsas-Poluksas-Kastoras sudarys vienodais atstumais vienas nuo kito išsidėsčiusią trijulę virš pietvakarių horizonto. Vėliau Marsas nuo dangiškųjų Dvynių pabėgs į gretimą Vėžio žvaigždyną.
Venera pavirtusi Aušrine sužibs rytais tekančiame Žuvų žvaigždyne ir nors aukščiau virš rytų padangės pakilti nespės, tačiau dėl savo įspūdingo ryškio ji nepastebėta neliks jei atsikelsite prieš pat saulėtekį.
Saturno ir Merkurijaus nematysime.
Lyros žvaigždyne kryžiuosis meteorų strėlės
Nuo balandžio 16 iki 25 d. reikšis Lyridų meteorų srautas. Daugiausia meteorų jis pažers naktį iš 22 d. į 23 d. Tikėtina sulaukti apie 20 meteorų per valandą. Lyridai neretai pradžiugina ir labai ryškiais meteorais, paliekančiais net keletą sekundžių matomas išraiškingas garų uodegas. Šiemet, jei tik bus giedra, bus labai palankus laikas Lyridų stebėjimui, nes delčiagalio Mėnulio pjautuvas iki pat ryto slėpsis už horizonto ir netrukdys stebejimams.
Geriausia meteorus stebėti po vidurnakčio iš ten, kur rytų pusėje nėra miesto šviesų. Atrodys, kad meteorų strėlės išskrieja iš virš rytų horizonto iškilusio Lyros žvaigždyno, bet jų žybsnius bus galima pamatyti bet kurioje dangaus vietoje.
