LIFE integruotojo projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ iniciatyva įgyvendinamo Ginučių ąžuolyno, dažnai įvardijamo retųjų augalų lobynu, teritorijos tvarkymo darbai pasiekė finišo tiesiąją. Čia buvo įgyvendinti antro etapo gamtotvarkos darbai – pašalinta menkavertė augalija ir suformuotos medžiais apaugusios ganyklos. „Džiaugiamės, kad lapkritį pradėti paskutinieji teritorijos tvarkymo darbai buvo operatyviai ir sėkmingai baigti – suformuota medžiais […]
Gamtoje
Jonas Vaiškūnas. Tarp ryškių gruodžio žvaigždžių: Saturnas, Jupiteris ir Geminidų žybsniai
Giedrais gruodžio vakarais link vakarų horizonto leidžiantis Didžiajam žvaigždžių trikampiui: Vegai, Altairui, Denebui, aukštai pietuose išryškės didysis Pegaso kvadratas su išraiškinga Andromedos žvaigždžių eile, nusitęsusia link Persėjo ir Vežėjo žvaigždynų. Aukštai virš galvos Paukščių take žibės įspūdingosios Kasiopėjos žvaigždės. O apie vidurnaktį virš pietų horizonto iškils ir išraiškingasis – Orionas, Lietuvoje vadintas Šienpjoviais, Pjovėjais ir […]
KUR PRADINGO SNIEGENOS?
Juodagalvė sniegena – labai graži mūsų gamtos paukščių rūšis. Ji pasižymi ryškiu dimorfizmu, patinėlio kūno apačia ryškiai raudona ar rausva, patelės – dūmiškai pilkšva. Sniegenos snapas trumpas ir storas, labai tinkantis lukštenti, gliaudyti sėklas, žnaibyti pumpurus. Mes šį paukštį tapatiname su žiema, ką sako ir jo vardas. Tačiau juodagalvė sniegena peri Lietuvoje. Tiesa, […]
Paukščių žieduotojo atlygis – toli nuo Lietuvos nukeliavusių sparnuočių istorijos
Keturi dešimtmečiai su paukščiais – tiek laiko VMU Tauragės regioninio padalinio gamybos organizavimo vyriausiasis specialistas, o taip pat ornitologas ir paukščių žieduotojas Artūras Katkus tiria ir fiksuoja sparnuočių keliones. Iš jo rankų mažą metalinį žiedelį gavę paukščiai išskrenda toli už Lietuvos ribų, o kaip dovana už jo darbą žieduotoją kartais pasiekia neįtikėtos žinios apie šiuos […]
IR IŠNIRS IŠ TAMSOS
Sakytume, kad dabar dažną dieną rytas yra taip arti vakaro, jog dienos ilgio nustatyti neįmanoma. Jei ore pakibęs rūkas, tamsa yra dar tirštesnė. Gamtai tokia situacija įprasta ir nekelianti rūpesčių, mums ji gali būti slegianti; paprastai išsigelbėjimą randame uždegę visas lempas ir užkūrę židnį. Tačiau kaip bespręstume tamsioje meto problemas, neišvengiame vienos, labai […]
Pušų genetiniai draustiniai: kodėl jie svarbūs mūsų miškų ateičiai?
Pušų genetiniai draustiniai – tai vietos, kuriose saugomas miško „paveldas“, perduodamas iš kartos į kartą per sėklas. Čia augančios vietinės pušys – tai medžiai, kurie per šimtmečius prisitaikė prie Lietuvos klimato, dirvožemio, ligų ir kenkėjų. Valstybinės miškų tarnybos Miško genetinių išteklių skyriaus vedėjas Darius Raudonius pažymi, kad genetinių išteklių išsaugojimas yra ilgalaikė valstybės investicija į […]
Miško terapija – kelias į gilesnį ryšį su gamta ir savimi
„Visada žiūrėjau į mišką ir į gyvenimą smalsiai, atvirai, todėl miško terapija man suteikė dar daugiau gilumo ir suvokimo“, – sako Gintarė Karelina, Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Trakų regioninio padalinio gamtotvarkos specialistė ir miško terapijos užsiėmimų vedlė. Jos patyriminiai užsiėmimai kviečia ne tik pažinti gamtą, bet ir susitikti su pačiu savimi – lėtai, sąmoningai ir […]
Jonas Vaiškūnas. Lapkričio danguje – Saturnas, Jupiteris, Leonidų meteorai ir kometa
Sietynas ir Grįžulo ratai taps žvaigždžių laikrodžiais Giedrais vakarais apie 18 val. žvilgsnį trauks ryškiausi lapkričio dangaus šviesuliai: palei šiaurės rytų horizontą – Kapela – ryškiausia Vežėjo žvaigždė; pietryčiuose, tarp blausių Vandenio ir Žuvų žvaigždžių – Saturno planeta; pietvakaruose – trys ryškiausios Didžiojo vasaros trikampio žvaigždės: Denebas, Vega, Altairas; vakaruose, nusileisti pasiruošusi – ryškiausia Jaučiaganio […]
Miške ne tik grybai ir paukščiai: kuo ypatingi auksavabaliai?
Ar kada nors teko išvysti didelį, tamsiai žvilgantį vabalą ant seno medžio kamieno ir susimąstyti – kas jis? Lietuvos miškuose gyvena ne tik grybai ar paukščiai. Po medžių žieve ir drevėse verda gyvenimas, kurio dažnas nė nepastebi. Būtent saproksilinės rūšys – organizmai, gyvenantys ir besimaitinantys negyva mediena – atlieka vieną svarbiausių miško funkcijų: skaido medieną, […]
Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose
Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Atkreipiame dėmesį, kad nuo Žirmūnų […]
