Gamtoje

J. Vaiškūnas. Sausio danguje – įspūdingi žvaigždynai ir stebėjimams palankiausias Jupiteris

Išryškės gražiausi žvaigždžių spiečiai ir ūkai

Nors 2026-ųjų sausį pradėjęs Kvadrantidų meteorų srauto pikas nepateisino lūkesčių – nemažoje šalies dalyje dangų dengė debesys, o kur ir buvo giedra, sausio pilnaties šviesa užgožė meteorų žybsnius, – sausio žvaigždės nenuvils: giedromis naktimis dangus atrodys lyg krištolinis, o vidurnaktį virš pietų horizonto atsivers tikra žiemos žvaigždžių rikiuotė – Šienpjoviai (Orionas), Tauras ir Vežėjas, ryškusis Sirijus bei gražiausių žvaigždžių spiečių švytėjimas.

Prie Šienpjovių verta stabtelėti ilgėliau: pasitelkę žiūronus ar nedidelį teleskopą čia galėsite atrasti garsųjį Oriono ūką ir Arklio Galvos ūko sritį. Šalia Tauro spindės ir išraiškingi žvaigždžių spiečiai – Sietynas (Plejadės) bei Hiados. Sausio 27 d. Sietyno spiečių aplankys ir priešpilnis Mėnulio pusmėnulis.

Vidurnakčiais pietinėje dangaus dalyje aukštai virš horizonto švytės Dvynių žvaigždynas. Jo dvi ryškios žvaigždės – Kastoras ir Poluksas – žymi dieviškųjų dvynių galvas. Greta jų itin ryškiai žibės Jupiteris, žemiau – Mažasis Šuo su Prokionu, o prie pat horizonto – Didysis Šuo su pačia ryškiausia viso naktinio dangaus žvaigžde Sirijumi. Į rytus nuo Mažojo Šuns matysis Vėžys, o virš horizonto jau kils Liūtas. Paukščių Takas drieksis iš pietryčių į šiaurės vakarus ir eis netoli zenito.

Pažvelgus į šiaurę, prie pat horizonto dar laikysis Lyra ir Gulbė, virš jų bus matomas Kefėjas, o kiek rytėliau kils Šiaurinio Vainiko ir Herkulio žvaigždynai; virš jų vingiuos Drakonas. Lengviausiai atpažįstamas orientyras čia – Didieji Grįžulo Ratai, o šiaurės rytuose pasirodys Jaučiaganis.

Jupiteris atsidurs palankiausioje stebėjimui padėtyje

Jupiteris iš karto po Saulės laidos sužibs virš rytų horizonto kylančiame Dvynių žvaigždyne kaip ryškiausia vakaro „žvaigždė“. Vidurnakčiais visu savo grožiu jis atsiskleis iškilęs pietuose tarp pačių ryškiausių žiemos šviesulių. Sausio 10 d. Jupiteris atsidurs opozicijoje, t. y. priešingoje pusėje nuo Žemės nei Saulė – tai palankiausias metas šio milžino stebėjimams.

Sausio 30 d. į Dvynius atriedėjęs priešpilnis Mėnulis kartu su Jupiteriu sukurs įspūdingą dangišką reginį. Tą vakarą po saulėlydžio virš rytų horizonto įsižiebs įspūdinga puošmena: viena virš kitos išsidėsčiusias ryškiausias Dvynių žvaigždes – Kastorą (aukščiau) ir Poluksą (žemiau) – atkartos dešiniau jų švytinti Mėnulio ir Jupiterio pora. Sausio 31 d., Mėnuliui pasislinkus į rytus, ši ketveriukė išsiderins – Mėnulis atsidurs kiek žemiau Polukso.

Saturnas vakarais kartu su blausiomis Vandenio ir Žuvų žvaigždėmis leisis link pietvakarių horizonto ir maždaug nuo 21.30 val. jau bus nematomas. Sausio 23 d. vakarą virš Saturno gražiai žibės jauno Mėnulio pjautuvas.

Merkurijus, Venera ir Marsas sausį slėpsis Saulės spinduliuose.