Vos tik likau našlė, nutariau nebegyventi gimtajame kaime, nes vienai buvo labai sunku tvarkytis. Jaunų, stiprių vyrų kaime nebuvo, todėl vien malkų žiemai pasiruošti labai sudėtinga. Tais laikais dar nebuvo verslininkų, užsiimančių miškų pirkimu ir malkinės medienos apdirbimu. Žodžiu, šeimų vyrai per žiemą kažkaip sugebėdavo apsirūpinti malkomis kitai žiemai. Darbštesni kuro paruošdavo dar daugiau. Pasikinkydavo arkliuką ir išsiruošdavo į mišką. Iš ten parsiveža keletą sausuolių ar, pasak kaimyno, nuo kelmo nuleistų medžių, namuose susipjauna, sukapoja ir darbas baigtas. Tiesa, dar tekdavo sukrauti kokio nors ūkio pastato pasienyje ir palaukti, kol išdžius.
Na, gal per ilgai pasakoju apie malkas, bet būtent jos ir buvo pagrindinė mano iš kaimo išvykimo priežastis. Sudėjau dar su vyru sutaupytus pinigėlius į vieną krūvą, susiskaičiavau, nusižiūrėjau mieste namelį, kurį galėjau įpirkti, ir išvažiavau. Prisipažinsiu, sunkiai atsisveikinau su mūsų pačių statytais namais, net sienojus bučiavau išvažiuodama…
Tęsinį skaitykite 2023 02 04 „Utenyje“
