Kiekvienas žmogus vertas knygos. Jei ne knygos – tai bent publikacijos laikraštyje. Yra žmonių, kurie neišlipa iš televizijos ekranų, žurnalų viršelių. Bet yra ir tokių, nepelnytai pamirštų. Aš ir pats gal jau keturiasdešimt metų žinau, kad Utenoje yra muzikantas ir vokalistas Gintaras Šuminas, tačiau pasikalbėti apie muzikanto kelią susitinkame pirmą kartą.
„Tėvai buvo mokytojai. Tėvas aukso medaliu baigė mokslus Italijoje. Tada buvo Antano Smetonos ir Benito Mussolini laikai. Toje mokykloje galėjo studijuoti sunkiau gyvenančių Europos šalių šeimų vaikai. Tėvas buvo dar visai mažas, kai išvažiavo ten mokytis. Per metus turėjo išmokti italų kalbą. Net mokyklos orkestre klarnetu grojo. Nelabai jam ta muzika patiko. Pas direktorių ėjo, sakė, kad jam per sunku. Direktorius tik paklausė: o ką tu žinai, iš ko duoną reikės valgyti? Motina sugalvojo, kad turiu mokytis muzikos. Tėvas išmokė itališkų dainų. Nuvažiavau į Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinę meno mokyklą, uždainavau itališkai ir mane priėmė. (Tęsinys 2021 05 15 laikraštyje)
