Vytautas KAZELA. Europą krečiant energetikos krizei šalių vyriausybės ieško išeičių, kaip sumažinti energijos sunaudojimą ir taip sutaupyti. Reaguodama į dideles dujų ir elektros kainas, Energetikos ministerija parengė energijos taupymo priemonių planą viešajam sektoriui. Jame numatyta, kad per dvejus metus centrinės valdžios energetinės sąnaudos turėtų sumažėti 20 proc. Viešajame sektoriuje energijos taupymas galimas tik biuruose, o štai savivaldybėms prisideda dar ir miestų bei kaimų apšvietimo kaštai. Jeigu nebus imtasi taupymo šioje srityje, teks pakloti didžiules biudžetines lėšas, taip jas mažinant švietimo, kultūros ir kitiems sektoriams.
Prieš kurį laiką Utenoje buvo surengtas Europos Komisijos (EK) Lietuvos atstovybės renginys. Po to visa EK Lietuvos atstovybės delegacija apsilankė UAB „Utenos komunalininkas“, kad susipažintų, kaip europinis projektas įgyvendinamas realybėje. Jau anksčiau „Utenos komunalininkas“ sėkmingai įgyvendino taip pat europinį projektą „Lietaus kanalizacijos tinklų statyba ir renovacija“. Dabar uteniškiai vykdo apšvietimo tinklų rekonstrukciją. Dalis numatytų darbų jau padaryta, kiti dar nepradėti, nors viešieji pirkimai jau baigėsi ir su rangovais pasirašyta sutartis. EK Lietuvos atstovybės delegacija susipažino su projektais ir kitais dokumentais, apžiūrėjo užbaigtus objektus bei apsilankė ten, kur vyksta darbai. Ir teigiamai įvertino uteniškių darbus. Specialistai domėjosi, kiek padės naujai įgyvendinamas projektas taupyti elektros energiją, taigi ir lėšas.
„Utenos komunalininko“ vadovai sakė, kad nauda bus apčiuopiama. Šiuo metu miesto apšvietimui naudojama per tris tūkstančius žibintų. O bendras galingumas beveik tūkstantis kilovatų. Taupymas prasidėjo keičiant lempas. Senosios 150 vatų lempos pakeistos į 90 vatų LED (šviesos diodų) lempas. Taip apšvietimas atnaujintas net devyniolikoje miesto gatvių. Sumažėjo ne tik elektros energijos suvartojimas, bet ir pagerėjo apšvietimo kokybė.
Įdomu tai, kad net ir sumažinus galingumus apšvietimas pagerėjo – vienas vatas apšviečia didesnį plotą. Taip iš viso pakeista septyni šimtai lempų. Senasis apšvietimas buvo įrengtas pagal ankstesnius reikalavimus. Per rekonstrukciją reikėjo įrengti maždaug dešimt procentų daugiau atramų negu buvo. Apšvietimas gatvėse tapo tolygesnis – nebeliko neapšviestų, šešėliuotų vietų. Įrengtas perėjų apšvietimas iš abiejų pusių, ko anksčiau nebuvo. Jei nebūtų reikėję didinti atramų skaičiaus, būtų sutaupoma 40 proc. lėšų. Dabar tiek nepavyks, tačiau taupymas bus akivaizdus.
Šių metų liepos–rugpjūčio mėnesiais elektros energijos kainos išaugo šešis kartus, lyginant su 2021 m., t. y. išaugo nuo 7 tūkst. eurų iki daugiau nei 30 tūkst. eurų per mėnesį. Anksčiau buvo nustatomi laikrodžiai, kurie įjungdavo ir išjungdavo apšvietimą, tačiau tai buvo labai nepatogu, nes, pavyzdžiui, išjungiant apšvietimą 8 valandą ryto, kai vaikai skuba į mokyklas, ypač esant apsiniaukusiam dangui, jiems būdavo nesaugu. Todėl buvo pereita prie fotorelių, ir nusiskundimų nebeliko. Praeitais metais apšvietimui buvo sunaudota 138 tūkst. eurų. Žinant, kad elektros energijos kaina išaugo maždaug šešis kartus, tiek kartų išaugtų ir lėšos, todėl jų nebeliktų kitiems miesto tvarkymo darbams.
Nebeliko kitos išeities – tik taupyti. Ir taip daroma visoje Lietuvoje. Praeitą savaitgalį teko būti Druskininkuose, todėl į akis krito tai, kad apšvietimas išjungiamas gana anksti, nors gatvėse būna dar daug žmonių.
Pasitarus su savivaldybės administracijos vadovais buvo nuspęsta išjungti kas antrą lempą. Iš tikrųjų degančių lempų liko daugiau, nes turi likti apšviestos perėjos, tačiau galingumas sumažėjo maždaug per pusę. Dabar bus montuojami ir laikrodžiai. Apšvietimą įjungia fotorelės, o išjungia laikrodžiai: šalutinėse gatvėse nuo 22 val., pagrindinėse – nuo 23 val. 30 min., o ryte bus įjungiama atitinkamai – 6 val. arba 4 val. 30 min. Pačiu judriausiu metu miestas bus apšviestas, o kai žmonių gatvėse beveik nebelieka, apšvietimas bus išjungiamas. Jei toks laikas netiks, bus galima nustatyti kitokį. Blogiausia yra tai, kad lempos dega pačiu brangiausiu metu. Kaip žinome, už sunaudotą elektros energiją atsiskaitoma pagal biržos kainas.
Pati didžiausia kaina būna nuo 18 iki 21 valandos. Atsitinka taip, kad miesto apšvietimas labiausiai reikalingas tada, kai elektros energija būna brangiausia, o išjungiamas, kai kaina jau yra sumažėjusi. Aišku, visada laiką bus galima pareguliuoti. Pavyzdžiui, vykstant renginiams. Yra 54 valdymo spintos. Bet nėra taip, kad iš tos pačios valdymo spintos būtų galima reguliuoti tik pagrindinės gatvės apšvietimą – prie jos dažniausiai yra prijungtos ir šalutinės. Tačiau kito pasirinkimo nėra – taip sukonstruotas apšvietimo tinklas, o nuvesti kiekvienai šalutinei gatvei atskirą kabelį beveik neįmanoma.
Kaip sakė „Utenos komunalininko“ specialistai, pradėjus taikyti naują apšvietimo sistemą skambinančiųjų nepadaugėjo. Ir iki tol žmonės skambindavo paklausti, kodėl vienoje ar kitoje gatvėje taip ilgai dega žibintai. Ypač iš nuošalesnių gatvelių.
Žinoma, tai sukels tam tikrų nepatogumų, tačiau kito kelio nėra – reikia taupyti. Taip daro visi Lietuvos miestai. Šį kelią renkasi net turtingos Europos šalys, išjungdamos pastatų ir net skulptūrų apšvietimą.
Projekto atsipirkimas paspartės, nors ir pats projektas brango, nes elektros energijos kainos kyla pralenkdamos įrengimo kaštus. Smagu tai, kad rangovai dirba niekam netrukdydami. jeigu ir yra kokie perkasimai, tai jie minimalūs. Jau užbaigti darbai Vyžuonų ir dalies Užpalių gatvėse, sparčiai judama ir J. Basanavičiaus gatvėje.
Įgyvendinant projektą bus pastatyta 250 kilovatų saulės jėgainė. Pagal projekto sąlygas nebuvo galima statyti didesnės, nes ji turi tiekti elektros energiją tik projekto metu rekonstruotoms gatvėms. Pagrindinis tikslas – sumontuoti taupesnius įrenginius gatvėse ir taip sumažinti elektros sunaudojimą. Galbūt ateityje vykdant kitus projektus bus galima jėgainę išplėsti. Sąlygos tam tikrai yra. Vietos taip pat. ESO suteikti galingumai yra didesni, negu dabar reikalingi.
