Rasa MILERYTĖ
Pravėrus naujos Utenos veterinarijos klinikos „Sniffavet“, esančios Maironio g. 17, duris pasitinka ne tik klinikos savininkė veterinarijos gydytoja Snieguolė Putnienė: ant palangės tupinėja energingas katinas Grikis, sveikstantis po operacijos, o po stalu snaudžia klinikos administratore vadinama Pupa. Snieguolė šypsosi: tiek klinikoje, tiek ir namuose gyvenimo ritmas priklauso nuo katinų. Visgi jų didenybių Grikio ir Pupos ramybės nutariame nedrumsti ir pasikalbame dviese: apie veterinarijos gydytojos darbo specifiką, svajonę turėti nuosavą kliniką ir bičiulystę su gyvūnais.
Kuo jus patraukė veterinarija?
Visada norėjau kažkam pagelbėti – tiek žmonėms, tiek gyvūnams. Kai atėjo laikas rinktis studijas, rinkausi tarp veterinarijos ir medicinos. Įstojau į veterinariją. Man tai pasirodė teisinga ir nebenorėjau nieko keisti. Taip ir likau šiame kelyje, kuris kas dieną man patinka vis labiau.
Tikriausiai biologija mokykloje buvo viena mėgstamiausių pamokų?
Žinoma, buvo, bet buvau viena iš keistesnių gamtamokslių – labai mėgau istoriją, kas su specialybe visiškai nesusiję. Patiko visi dalykai, įskaitant ir biologiją, ir chemiją. Filmuose apie jaunimą, jei veiksmas vyksta biologijos klasėje, dažnai rodoma, kaip skrodžiama varlė. Ar jums vaikystėje teko skrosti varles? Ne, pirmieji skrodimai buvo Veterinarijos akademijoje, pirmame kurse, ir ne varlių, o šuniukų arba kačiukų.
Tęsinį skaitykite 2022 10 26 „Utenyje“
