Lietuvos Respublikos seimo rinkimų antrajame ture beprecedentis atvejis Utenoje. Atkakli kova vyko Utenos 51 rinkimų apygardoje, kur varžėsi Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas ir Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams atstovaujantis Edmundas Pupinis. G. Paluckas į seimą su socialdemokratų sąrašu pateko jau po pirmojo rinkimų turo, o E. Pupinis kovojo dėl išlikimo.
Pradėjus aiškėti balsavimo rezultatams iš mažųjų rinkimų apylinkių, pirmauja G. Paluckas, E. Pupinis jam kvėpuoja į nugarą. Kuo arčiau finišo, tuo skirtumas tarp varžovų vis labiau mažėja. Suskaičiavus balsus paskutinėje rinkimų apylinkėje, paaiškėja analogų Lietuvoje neturintis rezultatas: E. Pupinis surenka 7075 rinkėjų balsus, G. Paluckas – taip pat 7075 balsus! Vyriausioji rinkimų komisija nugalėtoju skelbia E. Pupinį. Sirgaliai (rinkėjai) gūžčioja pečiais.
Seimo rinkimų įstatyme yra numatyta, kas tokiu atveju laikomas laimėtoju. Jeigu per pakartotinį balsavimą abu kandidatai gauna vienodą balsų skaičių, Seimo nariu tampa tas kandidatas, kuris balsuojant pirmą kartą buvo gavęs daugiau balsų. Jei ir pirmajame ture abu kandidatai būtų surinkę po vienodą balsų skaičių, laimėtojas būtų nustatomas „traukiant degtukus“, t. y. burtų keliu.
Pirmadienį Utenos 51 rinkimų apygardoje perskaičiavus rinkėjų balsus dviejų balsų persvara pirmauja E. Pupinis. Tačiau rinkimų drama tebesitęsia – viską lems kažkur pasiklydę septyni vokai su iš anksto balsavusių rinkėjų balsais.
Priminsime, kad G. Paluckas nugalėjo Radeikių, Daugailių, Juknėnų, Kuktiškių, Leliūnų, Pakalnių, Kirdeikių, Sudeikių, Pačkėnų, Vaikutėnų, Užpalių, Kaniūkų, Vilučių, Vyžuonų, Sodų, Smėlio, Centro, Vyturių, Dauniškio, Taikos apylinkėse. E. Pupinis atsirevanšavo Biliakiemio, Tauragnų, Sirutėnų, Saldutiškio, Antalgės, Naujasodžio, Senamiesčio, Krašuonos, Ąžuolijos, J. Basanavičiaus, Aušros ir Aukštakalnio rinkimų apylinkėse.
Šiuos seimo rinkimus aiškia persvara laimėjo TS-LKD, iškovoję 50 mandatų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 32 mandatai, Lietuvos socialdemokratai – 13 mandatų, tiek pat mandatų naujajame seime turės ir Lietuvos liberalų sąjūdis, Laisvės partija – 11 mandatų, Darbo partija – 10 mandatų, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga ir Lietuvos socialdemokratų darbo partija – po 3 mandatus, Partija „Laisvė ir teisingumas“ ir Lietuvos žaliųjų partija – po 1 mandatą. Dar 4 mandatai atiteko tiems kandidatams, kurie išsikėlė save patys.
O kaip balsavo kiti Utenos apskrities rajonų gyventojai? Anykščiuose laimėjo valstietis Tomas Tomilinas, surinkęs 53,2 proc. rinkėjų balsų ir įveikęs konservatorių Sergejų Jovaišą. Zarasams Lietuvos respublikos seime atstovaus Algimantas Dumbrava (LVŽS), didele persvara įveikęs darbietį Rimvydą Podolskį. Už A. Dumbravą balsavo 75,02 proc. rinkėjų. Ignalinai seime atstovaus valstietis Gintautas Kindurys. Molėtuose nugalėjo Lietuvos socialdemokratų darbo partijai atstovavęs Jonas Pinskus (58, 64 proc.), nugalėjęs TS-LKD atstovą Valentiną Stundį.
Jau dabar aišku, kad valdžia Lietuvoje pereina į dešiniųjų rankas. Koaliciją formuoja Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos liberalų sąjūdis ir Laisvės partija. Šios trys dešiniosios jėgos disponuoja 74 mandatais iš 141. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga neturi net teorinių galimybių būti valdančiojoje daugumoje. Įdomu pastebėti, kad dešiniųjų valdžią Lietuvai išrinko Vilniaus ir Kauno gyventojai. Į seimą išriktos ir abi „Utenos marčios“ – Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Paulė Kuzmickienė. Abi iš TS-LKD.
Jau aišku, kad ministro pirmininko kėdę matuojasi Ingrida Šimonytė, galima spėti, kad seimo pirmininku bus Gabrielius Landsbergis.
„Utenio“ inf.
