Aktualijos

Vaistininkė pataria maisto racione palikti „mažų nuodėmių“

Virškinimas prasideda burnoje ir baigiasi žarnyne – šį maždaug 9 metrų taką mūsų organizme turi nukeliauti maistas. Jeigu procesas kurioje nors vietoje sutrinka, iškart pajuntame nemalonius pojūčius. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, kad ypač karantino metu daugiau žmonių skundžiasi virškinimu, jį palengvinti galime pasirūpindami tinkama mityba.
Jeigu įprastai net nesusimąstote apie savo virškinimo sistemą, tai, pasak vaistininkės, reiškia, kad jokių sutrikimų neturite, toks ir turėtų būti idealus virškinimas. Vis dėlto, ko gero, daugeliui žmonių yra tekę pavalgius jausti sunkumą, pilvo pūtimą, padidėjusį skrandžio rūgštingumą ar kitus nemalonius pojūčius. Pasak J. Juodsnukytės, taip dažniausiai nutinka suvalgius netinkamo maisto arba per didelį jo kiekį.
Vaistininkė ramina: jeigu įvairūs nemalonūs virškinimo sutrikimai – pilvo pūtimas, raižymas, refliuksas, žagsėjimas, padidėjęs rūgštingumas – užklumpa tik epizodiškai ir trunka labai trumpai, juos išspręsti galima tiesiog pakeitus savo valgymo įpročius. „Pagalvokite, galbūt valgote netinkamą maistą ar darote tai labai vėlai, tačiau jeigu šie nemalonūs pojūčiai trunka daugiau nei dvi savaites, tuomet jau laikas kreiptis į specialistus“, – pataria ji.
Dalis žmonių neįvertina ir streso įtakos sklandžiai skrandžio veiklai. Kaip teigia vaistininkė, dėl nuolat patiriamos įtampos gali padidėti skrandžio rūgštingumas, todėl tokiais atvejais svarbu pirmiausiai kovoti su stresu, o jam dingus, išnyks ir virškinimo sutrikimai.


Pavasarinis iššūkis mitybai
Atšilus orams vis daugiau žmonių ima kepti maistą ant laužo, tačiau J. Juodsnukytė įspėja, kad už tokį maistą skrandis gali nepadėkoti. „Jeigu kepate riebią mėsą, apskrudinate ją iki angliukų, tai tokio maisto skrandis gali nevirškinti, todėl siūlome jį valgyti tikrai ne kasdien. Taip pat virškinimo problemų priežastimi gali būti ir saldumynai vakare, greitasis maistas“, – sako vaistininkė.
Vaistininkė J. Juodsnukytė pataria namuose turėti fermentų, kurių derėtų išgerti persivalgius. „Rekomenduoju juos gerti būtent po valgio, nes, išgėrę prieš valgį, žmonės dažnai labiau atsipalaiduoja ir leidžia sau daugiau suvalgyti, galvodami, kad darbą atliks fermentai“, – sako vaistininkė. Tiesa, ji priduria, kad tuo nederėtų piktnaudžiauti dažnai ir slėpti egzistuojančių problemų.
Taip pat savo namų vaistinėlėje virškinimui skatinti svarbu turėti aktyvintosios anglies, ją pasiimti ir į keliones, ji naudinga sustojus skrandžiui ar apsinuodijus.
Norint pagerinti maistą, rekomenduojama į racioną įtraukti ląstelienos turinčių produktų – linų sėmenų, ispaninio šalavijo (chia) ar kanapių sėklų, daržovių.


Bet jeigu nori…
Vaistininkė sako, kad dažnai sutrikusio virškinimo priežastis – per didelis suvalgomo maisto kiekis. Pasak jos, per dieną organizmui reikia maždaug 2000 kalorijų, tačiau valgydami greitąjį maistą net nepajuntame, kaip greitai šį kiekį viršijame. „Jeigu paskaičiuotume, tai 2000 kalorijų, skaičiuojant vaisius, daržoves, mėsą, – didžiulis kiekis maisto, jo vienu kartu nesuvartosi, bet jeigu matuosime mėsainiu ir bulvytėmis – tai vienas pavalgymas“, – sako ji.
Vis dėlto vaistininkė teigia, kad maisto racione gali likti mažų „nuodėmių“, tačiau nereikia jomis piktnaudžiauti. Jeigu norite saldumynų, verčiau juos valgykite ryte, o ant laužo keptus patiekalus – kartą per savaitę. Pasak J. Juodsnukytės, visiems kartais pasitaiko suvalgyti daugiau nei derėtų, tačiau tuo atveju padėti gali fizinis aktyvumas – pasivaikščiojimas lauke arba intensyvesni namų ruošos darbai.
Nors visi žinome tą tobulą modelį – maistą valgyti lėtai ir kruopščiai sukramtyti, rinktis tik naudingus maisto produktus, nevalgyti prie darbo stalo, – tačiau šiuolaikiniam žmogui tai ne visada pavyksta ir, pasak vaistininkės, tai reikėtų priimti natūraliai. „Svarbiausia stengtis bent kartais, tomis dienomis, kai tikrai galite, valgyti lėčiau ir kruopščiai kramtyti maistą“, – nuramina ji.