Didelė nelaimė užklupo Ukrainą jau beveik prieš dvejus metus. Daug skaitlingesnė Rusijos kariuomenė okupavo dalį Ukrainos. Dabar patys gražiausi ir geriausi Ukrainos žmonės dar vienas didžiąsias šventes sutiks mūšio lauke, bandydami išvaduoti priešo užgrobtas teritorijas. Šiuo metu Ukrainoje kaip ir pas mus žiema. Įsivaizduokite, kaip sunku kariams, kurie dvidešimt keturias valandas per parą praleidžia po atviru dangumi spaudžiant šalčiui, siaučiant pūgai, švilpiant kulkoms. Pasaulis pavargo nuo karo, ir parama Ukrainai yra mažesnė negu prieš metus. Jeigu Ukraina pralaimės šį karą, gali būti, kad sekantys būsime mes. Padėkime Ukrainai, kol dar okupantas neatėjo iki mūsų, kol atremiant okupanto atakas žūsta ne mūsų vaikai.
Pagalba gali būti įvairi: nuo piniginių pervedimų į paramą teikiančių organizacijų sąskaitas iki paprasčiausių šiltų kojinių Ukrainos kariams. Be kitų visuomeninių organizacijų, pagalbą renka ir pristato ir Lietuvos rašytojų sąjunga. Ją renka ir Ukrainos kariams veža grupelė Lietuvos rašytojų sąjungos savanorių: Donatas Petrošius , Marius Burokas, Herkus Kunčius ir kiti. Į Ukrainą jie gabena automobilius, medicinines prekes ir kt. Prieš mėnesį jiems lankantis Ukrainoje kariai paprašė šiltų kojinių. Savanoriai kreipėsi į Lietuvos moteris prašydami pagelbėti. Kojines Ukrainos kariams mezgė Tauragės ir Molėtų bibliotekų darbuotojos, Utenos Trečiojo amžiaus universiteto moterys. Už paramą – gražias ir šiltas kojines – dėkoju UTAU klausytojoms darbštuolėms: Vidai Kučinskienei, Virgiljai Urbanavičienei, Genei Dičiuvienei, Audronei Urbanavičienei, Janinai Bieliauskienei, Rasai Žitkuvienei, Laimai Jakštonienei, I. Poškuvienei, Stanislavai Kumelienei, Arminai Urbonienei, Elvyrai Šapokienei ir kitoms. Žinokite, kad Ukrainos karius labiausiai šildys ne pačios kojinės, o jūsų rankų šiluma. Ačiū už jūsų gerumą! Kartu iki pergalės!
Vytautas Kaziela
