Pakalnių piliakalnio kryžiai
Nedaug Lietuvoje yra piliakalnių ant kurių stovėtų kryžiai. Utenos rajone žinau tik du – Daugailių ir Pakalnių. Jei kryžius ant Daugailių piliakalnio pastatytas sąlyginai neseniai ir žymi žaibo sudegintos Daugailių bažnyčios vietą, tai Pakalnių piliakalnio kryžius turi kur kas giliau siekiančią istoriją. Nors piliakalnis matomas iš toli, bet surasti nėra taip paprasta – miestelyje nėra jokios nuorodos. Nežymi nuoroda yra tik nuo Leliūnų–Pakalnių kelio. Pakalnių piliakalniui suteiktas paminko statusas.
Vidinksto ežero pietvakariniame krante stūksantis piliakalnis, dar vadinamas Švedų baterija, datuojamas pirmo tūkstantmečio prieš Kristų antra puse – antro tūkstantmečio pradžia. Piliakalnio šlaitai statūs, 25 m aukščio, juose išlikusi apsauginių griovių ir pylimų sistema. Piliakalnio papėdėje buvusi senovės gyvenvietė. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 48×41 m dydžio. Aikštelėje yra iki 35 cm storio kultūrinis sluoksnis, sudarytas iš tamsios žemės, su stulpavietėmis, židinių liekanomis ir su archeologiniais radiniais. Joje 1918 m. pastatytas pirmasis kryžius. Pakalnių kaimo jaunuoliai ant piliakalnio viršūnės užtempė ąžuolinį 18 metrų aukščio kryžių su įrašu „Dieve, gink Lietuvą“. Stiprūs tada buvo vyrai, nes netgi be jokio nešulio užkopti tvarkingais laiptais man buvo ganėtinai nelengva. Kryžius nugriautas 1963 metais. Prieš atstatant kryžių 1989 metais archeologas Gintautas Zabiela aikštelės centrinėje dalyje, atstatomo kryžiaus vietoje, ištyrė 16 m² dydžio plotą, aptiko iki 35 cm storio kultūrinį sluoksnį su stulpavietėmis, židiniu bei brūkšniuotos, lygios ir grublėtos keramikos, gyvulių kaulų. Prasidėjus atgimimui (1989 metais), kryžius atstatytas (autoriai – broliai Juškos). Kryžius buvo labai galingas ir jį ant piliakalnio užkėlė malūnsparnis. Buvo išties įspūdingas reginys. Deja, kryžius išstovėjo tik 10 metų ir buvo nulaužtas. 1998 metais kryžius vėl buvo atstatytas. Autorius – žinomas Utenos krašto kryždirbys Pranas Kaziūnas. Kryžius prižiūrimas ir atrodo dar gana tvirtas.
Kairėje didžiojo kryžiaus pusėje trys standartiniai betoniniai kryželiai šio krašto partizanams: Vladui Mačioniui (g. 1913 m.), Didžiokui Aukštuoliui-Gydytojui (gimimo metai nenurodyti), Jonui Keziui (g.1926 m.). Visi žuvo 1945 metais. Daugiau informacijos apie šiuos partizanus nepavyko rasti. Greičiausiai jie visi žuvo 1945 metų birželio 19 dieną, kai nedidelį (maždaug 300 ha) Pakalnių mišką ir jo apylinkes „šukavo“ 270 rusų kareivių, arba tų pačių metų liepos 5–6 dienomis, kai operacija buvo atliekama dar didesnėmis pajėgomis, pasitelkus dar ir vietinius kolaborantus. Pagal to meto čekistų pranešimus operacijos metu žuvo 28 partizanai.
Atskirai nuo šių kapų yra paminklas Ričardui Čipkui, kuris žuvo 1947 metais. Yra informacija, kad Ričardas Čipkus, Juozo (slapyvardis Meška) gimė 1921 metų spalio 9 dieną Utenoje. Baigė Utenos gimnaziją, mokėsi Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje. Pokario metais dirbo pašte, laisvalaikiu remontuodavo radijo imtuvus ir čekistams, ir partizanams. Pradėjus įtarinėti iš namų pasitraukė. Slapstėsi ir partizanavo apie Pakalnius. Žuvo Nariūno miškely, Mirkėnų kaime, 1947 metų gegužės 25 dieną. Lavonas buvo įmestas į bunkerį ir užverstas žemėm. Po 10 dienų palaikai perkelti į Pakalnių piliakalnį.
Ant Pakalnių piliakalnio yra dar vienas „gamtos kryžius“ – nudžiūvusi eglė, kuri tarsi simbolizuoja partizanų motinas, kurios netgi viešai apraudoti negalėjo kritusių savo sūnų. Dar vieną medinį ir labai seną kryžių aptikau leisdamasis keliuku nuo piliakalnio. Gerai, kad piliakalnis ir medžiai užstoja nuo stiprių vėjų.
Pakalnių apylinkėse būta nemažai kryžių. Žmonės dar atsimena vietas, kur jie stovėjo. Šiose apylinkėse daug kryžių pastatė čia gyvenęs kryždirbys Antanas Deveikis. Atgavus Nepriklausomybę čia darbavosi broliai Juškos, Pranas Kaziūnas.
Vytautas Kaziela
Autoriaus nuotr..
