Genovaitė Šnurova
Pavadinime užrašytą receptą pats išbandęs uteniškis Mantvydas Popovas taip įtikinamai papasakojo apie galimybę išgryninti abejones, išsivalyti mintis ir išmokti būti laimingam pačiam su savimi, jog patikėjau. Tai buvo taip tikra ir nuoširdu, tarsi ir negalėjo būti kitaip. Ne vieną ekstremalią situaciją išbandęs, M. Popovas šią vasarą 29 dienas vienas gyveno Labanoro (Švenčionių rajonas) girioje pasistatytoje palapinėje, iš viršaus pridengtoje dideliu polietileno gabalu, turėjusiu saugoti jį ir kuklią jo mantą nuo gamtos stichijų. Na, o dabar apie viską iš eilės.
Nenuorama
M. Popovas baigė Utenos Adolfo Šapokos gimnaziją, vėliau – verslo vadybą Utenos kolegijoje. Neslėpė ir to, kad nuo mažens buvo vaikas su „perviršine energija“. Jam vis norėjosi išbandyti kažką ekstremalaus, patirti tai, ko lėtai žeme vaikščiodamas tikrai nepatirsi, tikrai neišgyvensi – nei aukščio baimės, nei kvapą gniaužiančių situacijų. Adrenalino paieškos priverčia pasijusti kitokiu žmogumi, prisikaupti teigiamos energijos.
Mantvydas save vadina ieškotoju, bet ne ekstremalu, nors tikrai nevengia ekstremalių išbandymų, nes jam patinka išsiaiškinti, kaip į įvairius iššūkius reaguoja protas, organizmas, kaip atsiranda vidinis supratimas, ko iš tiesų nori gyvenime.
Mantvydas sutiko išsamiau papasakoti apie sumanymą beveik mėnesį praleisti dideliame miško masyve tik su labai minimaliais civilizacijos pasiekimais. „Vasarą per patį liepos mėnesio karštymetį išėjau vienas į 500 kilometrų piligriminį pėsčiųjų žygį Camino Lituano, – pasakojo Mantvydas. – Beveik visas žygio naktis miegojau palapinėje, kurią nešiausi su savimi. (Žygį pradėjau Žagarėje, o baigiau Lazdijuose, žygiavau 16 parų.) Taip atsitiko, jog vieną naktį nakvojau ne palapinėje, o pas draugą Kaune.
Tęsinį skaitykite 2021 11 20 „Utenyje“
