Rasa MILERYTĖ
Utenoje netrūksta dėvėtų drabužių parduotuvių, turbūt daugelis uteniškių bent sykį yra tokioje apsilankę, bet ar kada susimąstėte, kaip, iš kur tie drabužiai atsiranda parduotuvių lentynose? Režisierius Artūras Jevdokimovas šešerius metus fiksavo šiuo verslu Anglijoje užsiimančių lietuvių istorijas, kurias sudėjo į pirmąjį savo ilgo metro filmą „Second hand“ (lietuviškai – iš antrų rankų). Šioje juostoje išryškėja vergijos ir socialinės problemos, tamsioji dėvėtų drabužių verslo pusė ir lietuvių emigrantų gyvenimo ypatybės – istorijos, kuriomis nesinori girtis draugams ir artimiesiems.
Kas slypi po skrajučių platinimu
Dar ir dabar pilna darbo pasiūlymų Anglijoje platinti skrajutes. Filme „Second hand“ atskleidžiami šio darbo užkulisiai. Pasirodo, į pašto dėžutę mesdamas skrajutę asmuo kartu įmeta ir maišelį. Skrajutėje informuojama, esą organizacija surenka nebereikalingus drabužius ir juos parduoda, o dalį uždirbtos sumos paaukoja labdarai.
Žmonės kviečiami į maišelius sukrauti nebedėvimus drabužius ir palikti kieme. Vėliau tie patys verslininkai juos surenka. Anglija – tobula šalis tokiai veiklai plėtoti, kadangi britai, kaip pasakojo režisierius A. Jevdokimovas, turi senas aukojimo tradicijas. Deja, dėvėtus drabužius surenkantys lietuviai iš tiesų jokiai labdarai neaukoja.
Ar tie, kurie apsiperka dėvėtų drabužių parduotuvėse, palaiko nelegalią lietuvių emigrantų veiklą? Pasak režisieriaus A. Jevdokimovo, tai dviprasmiška situacija, moralinė dilema. Režisieriaus manymu, pirkti dėvėtus drabužius iš esmės yra netgi gerai: taip mažinamas vartotojiškumas, išmetama mažiau tekstilės gaminių, kovojama su aplinkos tarša.
Tęsinį skaitykite 2019 10 02 „Utenyje“
