Genovaitė ŠNUROVA. Jau lyg ir nurimo emocijos, pritilo ir garsiai, ir tyliai reikštas nepasitenkinimas dėl šiais metais įvykdytos Utenos rajono mokyklų tinklo pertvarkos, tėvai jau, ko gero, irgi susitaikė su mintimi, kad jų vaikai iš uždaromų mokyklų turės rinktis kitas mokymosi įstaigas. Vasara – moksleivių ir pedagogų atostogų laikas. Gal rugsėjis vėl sužadins kai kurių neigiamas emocijas, bet šiandien lyg ir viskas ramu. Vos tik po atostogų grįžo Utenos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Romualdas Kraulišas, suskubau su juo susitikti norėdama pasidomėti, kokia šiandienos realybė. Vedėjas pasiūlė pokalbį pradėti džiugia žinia – nuotolinis mokymasis neturėjo neigiamos įtakos nei abitūros egzaminų rezultatams, nei šimtukininkų (moksleivių, kurių atskirų dalykų egzaminų žinios įvertintos aukščiausiu balu) skaičiui. Jų tiek pat – 15. Tiek buvo ir 2020 mokslo metais. Šiemet, kaip, beje, ir ankstesniais metais, daugiausia šimtukininkų iš Adolfo Šapokos gimnazijos – net devyni. Pabrėžiu, šimtukininkai devyni, o šimtukų net vienuolika. Mat „šapokiukas“ Naglis Šuliokas – trigubas šimtukininkas. Aukščiausiu balu įvertintos jo informacinių technologijų, matematikos ir fizikos žinios. Du šios gimnazijos abiturientai egzaminų komisiją įtikino, jog jie nepriekaištingai moka lietuvių kalbą ir literatūrą – šimtukais įvertintos Alekso Dičiaus ir Neringos Irenos Sviklaitės žinios. Aukščiausią balą pelnė Ieva Malinauskaitė už matematikos žinias. Net penkių „šapokiukų“ – Eglės Babelytės, Dovydo Juodžio, Gabrielės Karvelytės, Gedvilės Mažeikytės, Kamilės Sinkevičiūtės – anglų kalbos žinios įvertintos aukščiausiu balu. Tarp Dauniškio gimnazijos šiųmetinių abiturientų – trys „sėkmės džentelmenai“: Salomėjos Taraškevičiūtės ir Austinos Tarvydaitės aukščiausiu balu įvertintos lietuvių kalbos ir literatūros žinios, o Gerdos Pakietūraitės – biologijos. Utenos rajono Upalių gimnazijos abiturientės Viktorijos Tamulytės lietuvių kalbos ir literatūros žinios irgi įvertintos šimtuku. Padėkojusi vedėjui už geras žinias, paprašiau pakomentuoti ir šiandienos realybę. Jau ne kartą kalbėta apie tai, kodėl švietimo sistemos pertvarka Utenos rajone buvo būtina, todėl nebesikartosiu. Žinoma, labiausiai ji palietė Rapolo Šaltenio progimnaziją, kuri dėl per mažo mokinių skaičiaus, liaudiškai kalbant, priėjo liepto galą. Aišku, situacija ne iš lengvųjų: jautriausia pertvarkos realija – net ne mokiniai (jie pasiskirstė į kitas mokymosi įstaigas ir tuo problemos dėl jų baigėsi), o pedagogai. Ir dabar situacija neaiški, nes dalis mokytojų dar atostogauja, todėl nežinome jų galutinio sprendimo, bet direktorė informavo, kad iš 29 pedagogų 20 jau turi darbą kitose mokyklose, du darbuotojai jau sulaukę pensinio amžiaus, todėl jie pasirinko užtarnautą poilsį. Tris mokytojus kviečia dirbti kitos mokyklos, bet jie dar neapsisprendę. Grįžęs po atostogų radau žinutę, jog sunerimusi Pakalnių bendruomenė, nes nuogąstaujama, kad gal keisis darbuotojos, gal dabartinės, kurios tikrai dirba be jokių priekaištų, bus atleistos ir t. t. Noriu patikinti, kad ir Pakalnių, ir Antalgės ikimokyklinių įstaigų darbuotojai liks savo darbo vietose. Vienintelis pasikeitimas bus tik tas, kad pasikeis darbdavys – bus nebe Rapolpo Šaltenio, o Vyturių progimnazija. Tik tiek. Tinklo pertvarkos planas paliečia ir kaimiškas mokyklas – Daugailius ir Saldutiškį. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovai savo rašte rašė, kad nebereikėtų formuoti nei Daugailiuose, nei Saldutiškyje 5–8 jungtinių klasių, nes vaikų labai mažai, o ateityje jungtinių klasių formuoti apskritai nebebus galima. Šiais metais dar leista, nes kol kas yra tik teisės aktų projektai, o ne patys teisės aktai, bet jau ir patys mokytojai suprato, kad toks sprendimas tikrai nėra geras. Daugailiuose iš 18 pedagoginių darbuotojų šeši palieka mokyklą, kiti pereina dirbti į Vyturių progimnaziją. Saldutiškyje iš 20 pedagogų iš darbo išeina 5, du apskritai nutraukia pedagoginę veiklą, kiti pereina į Krašuonos progimnaziją. Kiek man žinoma, vienas darbuotojas išvyksta į Vilnių, nes gavo pasiūlymą ten dirbti pedagoginį darbą. Nuotolinis mokymas tikrai išvargino ir pedagogus, ir mokinius… Taip, karantinas ir jo metu vykęs nuotolinis darbas iš pedagogų atėmė daug jėgų. Aš dėkoju mokytojams už jų darbą, o matydamas egzaminų rezultatus suprantu, kad dirbta sunkiai, bet vaisingai. Šiųmetinių egzaminų rezultatai pranoko pernykščius. Mokytojų pastangos ir mokinių supratingumas, kad reikia padirbėti ir savarankiškai, davė teigiamą rezultatą. Žinome, kad Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje jau trūksta mokytojų (net ne dešimčių, o šimtų), gal bus toks laikas, kai ir mums jų trūks, bet kol kas pradinukų mokytojų yra tiek, kiek reikia, o vyresniųjų klasių mokytojų turėjome per daug. Gal dabar bus kitaip, nes dalis mokytojų išėjo iš darbo, kiti dalysis krūviais su kolegomis. O kokie pokyčiai vyksta darželiuose? Darželiuose-mokyklose nebeformuojamos pirmosios klasės, tokiu būdu išsisprendė vietų darželyje problema: jų užteks visiems. Baigėsi lopšelio-darželio „Šaltinėlis“ renovacija (įstaiga jau dirba visu pajėgumu), liko tik užbaigti išorės darbus. Iki rugsėjo pabaigos bus baigti lopšelio-darželio „Pasaka“ renovacijos darbai. Liks tik sutvarkyti aplinką. Prie Krašuonos progimnazijos baigiami įrengti šaligatviai vaikams išlaipinti iš mokyklinių autobusėlių, nes po reorganizacijos čia padidės mokinių srautas. Daugiau bus vaikų pavežama mokykliniais autobusėliais, todėl norisi sudaryti saugesnes sąlygas. Dėl to, kad vis dar nesibaigę viešieji pirkimai, neprasidėjo Krašuonos progimnazijos „Versmės“ skyriaus darbai. Kaip manote, ar naujieji mokslo metai rugsėjo 1-ąją prasidės kontaktiniu, ar nuotoliniu būdu? Mes kaip įmanydami stengsimės, kad mokslo metai ne tik prasidėtų, bet ir tęstųsi kontaktiniu būdu. Be abejo, yra ministerijos rekomendacijų, kad dalis pamokų vyktų ir per nuotolinį. Žinoma, kaip ir kasmet, taip ir šiemet rugsėjo 1-ąją į mokyklas ateis mažiau mokinių. Laimei, tas mažėjimas nebe toks drastiškas, kaip būdavo anksčiau. Paskelbta nemažai konkursų į švietimo įstaigų vadovų vietas. Ar yra pretendentų? Taip, paskelbti konkursai į 9 vadovų vietas. Į visas yra pretendentų. Kandidatuoja ir kai kurie buvę vadovai. Dėl didelės vadovų atsakomybės ir per mažo atlygio už tą atsakomybę, dėl įstatymais reglamentuotų kadencijų trukmės pretendentų, žinoma, mažoka. Labai tikiuosi, kad visos ugdymo įstaigos iki rugsėjo 1-osios turės vadovus (naujus ar buvusiuosius, perėjusius atranką) ir kad naujų mokslo metų startas bus visiems sėkmingas.
