Jonas Vaiškūnas
Žvilgsnį trauks Žiemos žvaigždžių ratas
Giedrais vasario vakarais virš pietų horizonto žvilgsnį trauks aplink įspūdingą Šienpjovių žvaigždyną susitelkusios ryškiausios žiemos žvaigždės, vadinamos Žiemos ratu arba Žiemos heksagonu. Šį telkinį sudaro 7 ryškiausios 6-ių žvaigždynų žvaigždės: Sirijus (Mažasis Šuo), Rigelis (Orionas), Aldebaranas (Tauras), Kapela (Vežėjas), Kastoras ir Poluksas (Dvyniai) ir Prokionas (Didysis Šuo). Vakarais šis įspūdingas žvaigždžių ratas spindės iškilęs virš pietryčių horizonto. Per vidurį jį stačiai kirs Paukščių Takas. Šis įspūdingas žvaigždžių telkinys gerai matomas kasmet nuo lapkričio vidurio iki pavasario.
Tikra Žiemos rato žvaigždžių pažiba – Šienpjoviai. Jie lengvai atpažįstami pagal savo tris viena šalia kitos išsidėsčiusias panašaus ryškio žvaigždes keistais arabiškais vardais – Alnitakas, Alnilamas, Mintaka, – sudarančias mitinio milžino Oriono diržą. Ši trijulė mūsų krašte vadinta Pjovėjais, Trimis seselėmis verpėjomis, Trimis mergelėmis ir Trijų Karalių žvaigždėmis. Kitos keturios ryškesnės Oriono žvaigždės sudaro milžino Oriono kūną: dvi aukščiau – Betelgeizė ir Belatriksė – jo pečius, dvi žemiau – Saifas ir Rigelis – jo kojas. Tauro žvaigždynas patrauklus įsidėmėtinais plejadų ir hiadų žvaigždžių spiečiais. Plejados, mūsuose nuo seno vadintos Sietynu, mūsų protėviams buvo puikus paros ir kalendorinio laiko orientyras.
Kiek kairiau ir žemiau Šienpjovių, Mažojo Šuns žvaigždyne, žiba ryškiausia iš žvaigždžių – Sirijus. Aukštai pietryčiuose spindi Vežėjo žvaigždynas su ryškiąja Kapela. Dar aukščiau – Persėjo žvaigždės. O pačiame zenite – išraiškingoji Kasiopėja. Kairiau ir aukščiau Šienpjovių išsiskiria įsidėmėtinas Dvynių žvaigždynas su ryškiosiomis Kastoro ir Polukso žvaigždėmis.
Planetoms atstovaus vienintelis Marsas
Marsas vakarais išryškės aukštai pietuose pakilusiame neryškiame Avino žvaigždyne, tik paskutinėmis vasario dienomis persislinks į Taurą. Spindės jis kiek žemiau ir dešiniau nuo Sietyno žvaigždžių spiečiaus, kaip visada išsiskirdamas jam būdinga rausva spalva. Jo šviesis diena iš dienos blės, nes po pernai įvykusio suartėjimo su Žeme mūsų planeta nuo jo tols. Vasario 18–19 d. susirasti Marsą padės Mėnulis, vasario 18-ąją švytėsiantis šiek tiek žemiau jo, o vasario 19 d. – jam iš kairės. Tuo metu išaugęs iki pirmo ketvirčio Mėnulis bus ypatingoje padėtyje: į kairę nuo jo spindės ryškiausioji Tauro žvaigždė Aldebaranas ir palei ją pasklidusios, ant kairio šono pasvirusios V raidės pavidalu išsidėsčiusios, hiadų padrikojo spiečiaus žvaigždės, čia pat virš Mėnulio spingsės garsusis Sietynas, o dešinėje, kaip jau minėjome, – Marsas.
Vasario 24 d. Marsas įžengs į Tauro žvaigždyną, o vasario 28 d. atsidurs tiesiai po Sietynu.
Nei Jupiterio, nei Veneros, nei Merkurijaus nematysime. Jie skendės Saulės spinduliuose. Tik Saturnas paskutinėmis mėnesio dienomis išnirs iš už horizonto prieš pat aušrą Ožiaragio žvaigždyne, tačiau aukščiau pakilti nespės, todėl jį pamatyti tikriausiai nepavyks.
Į išdžiūvusį Marso ežerą nusileis marsaeigis
Vasario 18 d. 22 val. į Marso Jezero kraterį turėtų nusileisti pernai liepos 30 d. paleistas NASA marsaeigis „Perserverance“ (Atkaklumas), kurio pagrindinis tikslas – padėti tyrėjams atsakyti į klausimą, ar Marse kadaise būta gyvybės? Ne veltui šio kraterio pavadinimas serbų kalba reiškia „ežeras“. Manoma, kad čia būta ežero, į kurį tekėjo Marso upė, turėjusi sunešti įvairias nuosėdas, kuriose ir tikimasi atrasti gyvybės pėdsakų. Marsaeigis mažiausiai dvejus metus čia rinks uolienų ir grunto mėginius. 2031-aisiais mėginiai bus atgabenti į Žemę.
„Perseverance“, be kita ko, turi roboto ranką ir 20 kamerų, taip pat mini sraigtasparnį – tai dar viena naujovė. Be to, marsaeigis ant trijų jame esančių nago dydžio silicio lustų į Raudonąją planetą nugabens beveik 11-os milijonų panorusių įsiamžinti žmonių pavardes.