Aktualijos

Kiekvieni namai turi skirtingą kad ir tų pačių tradicijų aurą

Genovaitė Šnurova

Pakalbinome buvusią Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos abiturientę Karoliną Bauraitę, dabar gydytoją dietologę. Gydytojais tapo ir dar šeši Karolinos bendramoksliai.

Turbūt mažai atsirastų prieštaraujančių tam faktui, kad žmones iš jaukių provincijos miestų ir miestelių į didmiesčius pašaukia naujų galimybių horizontai. Kas konkrečiai jus paskatino išvažiuoti iš Utenos?

Šiam teiginiui galėčiau paantrinti, bet kartu ir paprieštarauti – manau, kiekvieno žmogaus siekiai skirtingi, yra ne vienas atvejis, kai naujų galimybių durys daug platesnės mažesniuose miestuose nei Lietuvos didmiesčiuose. Kad ir kaip būtų, mano atveju teko išvykti iš Utenos – pasirinkau medicinos studijas Kaune. Tai buvo didelis žingsnis iš komforto zonos – naujas miestas, nauja gyvenamoji vieta, nepažįstamųjų apsuptis, kitas gyvenimo ritmas, kitos taisyklės, intensyvios studijos ir galimybių paieškos.

Kaip prisijaukinote naujas erdves ir susidorojote su iššūkiais, kurie turbūt neišvengiami, palikus tėvų namus?

Visko pasitaiko ir iki šiol, tad vertinti būtų labai sunku. Džiaugiuosi pasirinkusi studijas Kaune – šis miestas pradžioje buvo man visiškai svetimas, bet su laiku tapo naujais namais. Dažnai namus atstoja ne fizinė erdvė, o emocinė jausena, kuri, be jokios abejonės, neatsiejama nuo artimų žmonių. Kiekviena diena kupina netikėčiausių problemų, kurias įveikus randasi kitos. Ypač šių dienų įvykiai rodo, kad ieškant sprendimų galima prisitaikyti netikėčiausiose situacijose. Susiduriama ne tik su asmeniniais iššūkiais, bet ir globaliais. Prieš porą metų, jei būtų kas užsiminę apie pasaulinę pandemiją, karantiną, manau, lakiausia vaizduotė būtų sunkiai sumodeliavusi šių dienų skaudžią realybę. Šią situaciją turime išgyventi kiekvienas, kad ir kur būtume, gyventume. Viskas apsivertė – laikymasis atstumo tapo rūpesčio, saugumo išraiška. Karantinas fiziškai atskyrė, tačiau kartu savotiškai pasaulį ir labai suartino. Šiuolaikinės technologijos leidžia palaikyti kontaktus su artimais žmonėmis, kad ir kur bebūnant, ir netgi dar dažniau, nei pavyktų fiziškai.

Tęsinį skaitykite 2021 02 13 „Utenyje“