Ilčiukų aštuonmetės mokyklos direktoriumi 1961 – 1965 m. buvo Vytautas Mieželis, energingas, reiklus, ūkiškas pedagogas. Mokykloje tais metais dirbo 8 mokytojai, kasmet mokėsi po 70–80 mokinių iš aplinkinių kaimų ir beveik pusę jų iš kitame Šventosios upės esančių Traidžiūnų, Kaniūkų, Norvaišių, Žaibiškių kaimų. Eidavo jie į mokyklą išklibusiais, malūno užtvankos vietoje permestais rąstais. Pavasarį ir rudenį vaikščioti buvo nesaugu, vandens srovė didelė, blogai sutvirtinti rąstai galėjo suirti, o žemai ledinis vanduo laukdavo kada nukritusį vaiką priglaus mirtinas glėbys.
Mokytojai jau pirmąją darbo savaitę direktorių nuvedė prie to liepto. Žiūri visi kaip upės srovė drebina rąstus, bando direktorius pasiekti kitą krantą, sugrįžęs sako: „Neleisime vaikams vieniems vaikščioti, budėsime, lydėsime juos“. Šalia stovėjusi mokytoja Ona Sagadinienė pritaria: „Budėsime, direktoriau, bet kuo galėsime padėti skęstančiam?.. Niekuo.“
Tęsinį skaitykite 2021 01 06 „Utenyje“
