Vytautas Kaziela
Ties Lyduokių dvaru mačiau gražią medinę rodyklę su užrašu „Griežionių gatvinis kaimas“. Prie šios rodyklės buvau palikęs automobilį, kol apžiūrinėjau dvaravietę. Jau anąkart rašiau, kad Lyduokių dvaravietę palikau su sunkiu akmeniu ant širdies. Todėl nusprendžiu nesilaikyti iš anksto numatyto maršruto ir padaryti pertrauką tarp dvarų aplankydamas Griežionių kaimą. Beje, turiu pasakyti, kad tokiu pavadinimu kaimas yra ir kaimyniniame Anykščių rajone.
Su tais pavadinimais visko būna: žinau ne vieną uteniškį, kuris tulpių žydėjimo šventės važiavo pasižiūrėti ne į Radviliškio rajone esantį Burbiškio dvarą, o kur kas arčiau – į tokio paties pavadinimo dvarą Anykščių rajone.
Taigi kas yra tie gatviniai kaimai ir kaip jie atsirado? Šie kaimai, kaip rašoma „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“, turi vieną pagrindinę (tiesią ar kiek lenktą) gatvę, palei kurią iš vienos arba abiejų pusių (statmenai ar įžambiai jai) išdėstytos sodybos. Susiformavo XVI a. per reformaciją Vakarų Europos pavyzdžiu (tokių kaimų būta Vokietijoje, jie taip pat paplito Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje). Vykdant Valakų reformą atsisakyta netvarkingo žemės valdymo ir įvesta bendra visiems kaimams trilaukė sistema (pūdymas, žiemkenčiai, vasarojus). Sodybos sukeltos į naujai steigiamus iš anksto suplanuotus kaimus. Ilgainiui susiklostė įvairių dydžių, skirtingo pastatų išdėstymo ir įrangos gatviniai kaimai.
Tęsinį skaitykite 2021 07 24 „Utenyje“
