Vytautas Kazela
Negalėjau dalyvauti Vyžuonų šventėje, kurios pagrindinė vinis buvo Henriko Orakausko skulptūros „Saulė“ Vyžuonų miestelio centre atidengimas. O pirmadienį nuvažiavęs galėjau ją iš visų pusių niekieno netrukdomas apžiūrėti. Ir „perskaityti“. Puiki skulptūra. Puiki pastatymo vieta. Atvažiuoji ir žiūri į ją pirmą kartą, o atrodo, kad ji čia stovi per amžius. Labai retai taip būna. Skulptūros ašimi menininkas pasirinko gyvybės – Pasaulio – medį. Jis, beje, gana dažnas H. Orakausko kūryboje. Medis, kuris sujungia žemę, vandenis ir gyvenimą su dausomis. Pats skulptorius sako, kad šio medžio prototipu ar modeliu tapo didžioji Vyžuonų pušis, augusi einant Balčio ežero pusėn. Po ja užaugo ne viena vyžuoniškių karta. Dabar pušies jau nebėra, bet ji atgimė H. Orakausko skulptūroje. Spiralėje, besisukančioje aplink Pasaulio medį, visa Vyžuonų istorija. Apačioje – Vyžuonų žydai, jų kančia ir tragedija. Ne mažiau Vyžuonoms svarbūs Radvilos simbolizuoja galią ir didybę. Yra ir tekstas. Autorius mėgsta savo kūrinius papuošti žodžiais. Šįkart skulptorius įrašė tokius:
Šviečiu tau
Vyžuonų žemės žmogau
Kad rytą
Savo tarme pasveikintum dieną
Jėgų antplūdyje būtum žinantis
Vakare skaidrėjantis upės vanduo
Taptų tavo bendraminčiu.
Galima skaityti tekstą, galima žiūrėti ir, jei gimei, gyvenai šiame krašte, bandyti atpažinti save. Jei čia gyvenai, vadinasi, kartu su kitais kūrei šio krašto istoriją. Toliau pokaris, stribai. Aukščiausiai – spiralė, kažkodėl man panaši į bangą, iškelia Meilę. Aukščiau už ją yra tik dangus su žaidžiančiais angelais. Pats skulptorius sako, kad jo kūrinys yra dvasinė vinis.
Po šiuo Gyvybės medžiu užaugs ir gyvens dar ne viena vyžuoniškių karta. Jie rašys savo istoriją. Norisi tikėti, kad ji bus šviesi ir didinga. Ir kad jų istorija bus ne tik materialiai klestinti, bet ir dvasiškai tauri ir šviesi.
