Genovaitė ŠNUROVA
Į Utenos rajono savivaldybę buvo pakviesti šiais metais brandos egzaminų aukščiausius įvertinimus (šimtukus) gavę Utenos gimnazijų mokiniai. Jų būrelis nedidelis – tik 18. Su jais susitiko Utenos rajono meras Alvydas Katinas ir laikinai Utenos rajono Švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjo pareigas (R. Kraulišas atostogauja) einantis Alvydas Gražys.
Meras A. Katinas, prieš įteikdamas šimtukininkams padėkas ir suvenyrus, sakė: „Šimto balų įvertinimai jums atvers platesnes galimybes siekti mokslo aukštumų, padės įgyvendinti svajones, sustiprins pasitikėjimą savimi. Linkiu siekti užsibrėžtų tikslų, nugalėti gyvenimo kelyje pasitaikančius sunkumus ir įvairias kliūtis, turėti tvirtą nuomonę ir praminti savus takus į gyvenimą.“
A. Gražys pateikė informaciją, kad 8 šių metų abiturientai vietoj atestatų gavo tik vidurinio mokslo baigimo pažymėjimus, o du abiturientai baigė gimnaziją su pagyrimu.
Aukščiausius įvertinimus gavusiųjų mokinių sąrašuose – net 15 Adolfo Šapokos gimnazijos auklėtinių. Vieno jų – Deivido Simanavičiaus – žinios įvertintos net dviem šimtukais: informacinių technologijų ir matematikos.
Dauguma „šapokiukų“ – net 9 – iš visų mokomųjų dalykų geriausiai moka anglų kalbą. Šimtu balų įvertintos Mato Beinoro, Aistės Kiaušaitės, Gedimino Kripo, Gabijos Nosovaitės, Mariaus Simonavičiaus, Emilio Šėrio, Karolio Trinkūno, Evitos Valiaugaitės, Dominyko Venslovo anglų kalbos žinios.
Dvi „šapokiukės“ – Greta Bagočiūnaitė ir Akvilė Latožaitė – labai gerai moka lietuvių kalbą. Šio dalyko žinios įvertintos 100 balų.
Dar vienas šios gimnazijos auklėtinis – Juozapas Venslovas – lengvai susidorojo su matematikos užduotimis, todėl jo žinios įvertintos šimtu balų.
Dviejų Dauniškio gimnazijos auklėtinių – Silvijos Žukaitės ir Monikos Juodagalvytės – anglų kalbos žinios įvertintos šimtukais. Abi merginos – vienintelės šios gimnazijos šimtukininkės.
Aukščiausią įvertinimą (anglų kalbos) pasisekė gauti ir Užpalių gimnazijos auklėtinei Elzei Šližytei.
Kad ir kaip būtų gaila, ties šia pavarde laimingųjų sąrašėlis ir baigiasi. Nė vienas „Saulės“ gimnazijos auklėtinis tokių aukštų įvertinimų negavo.
Šiemet dvi merginos, kaip jau minėta, lietuvių kalbos egzamino gavo aukščiausius įvertinimus (2018-aisiais – tik viena gimnazistė, 2017-aisiais – nė vieno šimtuko, o 2016-aisiais – 3).
Šiemet, jei susiskaičiavote, anglų kalbos egzamino šimtukus gavo 12 uteniškių, 2018-aisiais –15, 2017-aisiais – 5, o 2016-aisiais – 4. Informacinių technologijų šiemet 3 šimtukininkai, 2018-aisiais buvo 1, 2014-aisiais – 2. Šiemet šimtukais įvertintos dviejų uteniškių matematikos žinios, 2018-aisiais buvo irgi 2 šimtukininkai, 2017-aisiais – 6, 2016-aisiais – 5. Šiemet džiaugėmės 18-os gimnazistų pasiektais aukščiausiais įvertinimais, pernai jų buvo gerokai daugiau – 23, 2017-aisiais – 11, 2016-aisiais. – 13.
Niekas nebesiruošia tapti kosmonautais ar mokytojais
Tie, kuriems dabar apie šešiasdešimt metų, puikiai prisimena, kad tuometiniai moksleiviai svajojo būti kosmonautais (berniukai) arba – blogiausiu atveju – lakūnais. Buvo daug svajojančių tapti mokytojais, gydytojais, inžinieriais, alpinistais, jūrininkais (laivų kapitonais), stiuardesėmis… Dabartiniai abiturientai apie tokias profesijas net neužsimena…
Labai rūpėjo pakalbinti šių metų šimtukininkus ir sužinoti, kokias profesijas jie galvoja rinktis.
Silvija sakė tikrai nesirinks lengvų kelių, nesunkiai pasiekiamų tikslų – tai neįdomu. Ji galvoja apie psichologijos studijas, o jei nepasisektų, rinktųsi politikos mokslus.
Emilis norėtų studijuoti informacines sistemas Vilniaus kolegijoje, Matas – elektronikos inžineriją VGTU, Karolis – tame pačiame universitete programų inžineriją.
Akvilės siekiai kitokie – ji nori studijuoti tarptautinius santykius Anglijoje, Greta – Kaune viešąjį administravimą, Karolis – Vilniaus universitete programines sistemas, Elzė apsisprendusi rinktis interjero arba grafinio dizaino studijas Danijoje.
Aistė prisipažino, kad dar pati nežino, ko norėtų, todėl šiais metais niekur net nebandys įstoti. Jos planuose – pakeliauti po pasaulį, o jau tada spręsti, ką veikti gyvenime.
Dominykas tikisi Vilniaus universitete studijuoti duomenų mokslus, Evita – kultūros istoriją ir antropologiją, Matas – Vilniaus universitete informatiką, o Marius – studijuoti kalbas (galbūt skandinavų).
Gedimino, Gabijos, Juozapo, Monikos, Deivido pakalbinti nepavyko, nes jie į pagerbtuves savivaldybėje neatvyko, nes arba jau kažkur dirba (per vasaros atostogas, žinoma), arba išvykę į užsienį.
Atėjusiųjų paprašiau pasakyti savo nuomonę, kodėl netgi anglų kalbos, matematikos, informacinių technologijų šimtukus gaunantys gimnazijų auklėtiniai, laikydami lietuvių kalbos egzaminą, tesurenka, palyginti, labai mažai balų. Atsakymas lengvai nustebino. Pasirodo, kad anglų kalbos egzaminą išlaikyti daug paprasčiau, nes ten viskas konkretu ir aišku. Užtat lietuvių kalbos egzamino užduotyse – niekas neaišku. Belieka tik spėlioti, kaip ir į kurią pusę pakreipti mintis, kad atitiktų niekur aiškiai neišdėstytus egzamino reikalavimus. Todėl ir atsitinka taip, kad vienas egzaminuotojas mokinio darbą įvertina vienaip, o kitas – tą patį darbą kitaip.
Nežinau, teisybė ar tik gandai, kad labai sunku prisiprašyti pedagogus padirbėti egzaminų centre. Reikšmės turi ne tik nedidelis atlyginimas už darbą, bet ir amžini egzaminus laikiusiųjų priekaištai dėl neteisingo įvertinimo. Sako, kad dabar jau net pradinukų mokytojai prašomi padirbėti egzaminų centre. Labai norėčiau, kad tai būtų netiesa…
Iš anksto žinojau atsakymą, bet vis vien nesusilaikiau nepaklaususi šimtukininkų, ar bent vienas iš jų, baigę išsvajotas studijas, planuoja grįžti į Uteną. Vietoj atsakymo – sutartinis juokas… Štai taip, ponai, ir gyvename…