Aktualijos

Sekminių kelionė

Vytautas Kazela

Sekminės – šventė, švenčiama sekmą (t. y. septintą) savaitę po Velykų. Jos metu garbinama augmenija ir naminiai gyvuliai. Senovės kultūroje Sekminės siejamos su ganymo papročiais. Tą dieną piemenys puošdavo karves, o kerdžius – bulius beržų šakų vainikais. Parginę namo vainikuotus gyvulius piemenys buvo vaišinami gyvulinės kilmės produktais – sūriu, pienu, kiaušiniais. Tokiose vaišėse dažniausiai vyraudavo skaičius septyni, jis turėjo atnešti žmogui laimę ir džiaugsmą. Vakare prasidėdavo iškilmingos vaišės su dainomis ir šokiais, kur piemenys pūsdavo medinius lumzdelius, o kerdžius ožragį.
Ši šventė gali būti siejama su sėjos ar apskritai su pavasarinių lauko darbų pabaigtuvėmis. Per šią šventę beržo šakomis buvo puošiami namai ir bažnyčia, nes buvo manoma, kad tai mena mirusių protėvių kultą ir kad vėlės gyvena medžiuose.

Amžiną jam atilsį tėvas visokias „poezijas“, fotografavimus, keliones vadindavo „piemeninėmis“. Taigi aš Sekmines švenčiu kaip savo profesinę šventę.
Esu apvažinėjęs didumą Lietuvos, o štai Rokiškio rajonas, ypač ta dalis, kuri netoli sienos su Latvija, nelabai man žinoma. Saulėtą Sekminių rytą sėdu į automobilį ir važiuoju per Daugailius, Antalieptę, Dusetas, Obelius ir Rokiškį, riedu Juodupės link. Pirmasis sustojimas Antalieptėje – pasigėrėti kažkur savo vandenis plukdančia Šventąja.
Pravažiuojant Padustėlį širdį suspaudžia. Iki mano mylimiausio poeto Pauliaus Širvio tėviškės tik 300 metrų. Kiekvieną kartą noriu pasukti į dešinę ir vis neišdrįstu, vis prisimenu bičiulio kunigo Justo pasakojimą, kaip jis čia buvo atvažiavęs su jaunimu iš Zarasų ir buvo apibartas, kad visur landžioja. Sodyboje gyvenantys žmonės kiek aprimo tik sužinoję, kad jis kunigas.
Vėjas stiprėja, šiaušia medžių viršūnes ir Sartų ežero bangų keteras. Pravažiuoju kadaise garsų alaus bravorą. Ir čia kažkaip nurimę, be jokios gyvybės, be jokio veiksmo. Prie Zaduojo ežero matau gal šešis vyrus su meškerėmis ežero link traukiančius. Miestiečiai! Kaimo žmogus iš žvejybos dešimtą valandą jau grįžta, o jie dar tik ruošiasi slieką maudyti.

Tęsinį skaitykite 2020 06 06 „Utenyje“