Aktualijos

Sausio 13-oji Vyriausybės rūmuose: moksleivių kūrybinės mintys apie laisvę ir žinių patikrinimas protų mūšyje

„Rodos, kad tai vyko ne prieš 35 metus, o vakar. Ir mūsų jaunoji karta supranta šios datos svarbą ir asmeniškai giliai išgyvena, kai dar yra gyvų jų senelių, giminių, mokytojų liudijimų“, – sako Utenos meno mokyklos mokytoja Jūratė Mitalienė.

Dviejų J. Mitalienės auklėtinių ir kitų Lietuvos meno mokyklų moksleivių darbai eksponuojami Sausio 13-osios 35-mečiui dedikuotoje parodoje, „Laisvės liepsna iš kartos į kartą“, kuri atidaryta Vyriausybės rūmuose. Čia Laisvės gynėjų dienos proga taip pat vyko 200 moksleivių (5–8 klasių) protų mūšis, kuriame geriausiai pasirodė Kristupo ir Adelės duetas iš Vilniaus Spindulio progimnazijos.

Laisvę būtina saugoti, puoselėti ir perduoti ateities kartoms

Paroda bei protų mūšis – plačios šių metų jubiliejinės programos dalis. Šiemet Sausio 13-osios renginius bei iniciatyvas vienija žinutė – „Laisvės liepsna iš kartos į kartą” ir to paties pavadinimo visuomenės informavimo kampanija, kurią įgyvendina Vyriausybės kanceliarija.

„Džiaugiuosi, kad Jūs, mieli moksleiviai, šią svarbią dieną savo kūryba ir žvitriais protais atsiliepėte į kvietimą prisiminti Sausio 13-osios įvykius ir laisvės vertę, kad šiandien visi kartu mąstote apie laisvę kaip vertybę, kurią būtina saugoti, puoselėti ir perduoti ateities kartoms“, – sakė į Vyriausybės rūmus susirinkusius moksleivius pasveikinusi Ministrės Pirmininkės patarėja švietimo klausimais Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

„Per 35-penkerius metus išaugome į laisvą, demokratišką, pažangią ir kūrybingą valstybę, kurios pagrindas – žmonės, atsakingai veikiantys ir kuriantys mūsų šalies ateitį. Laisvės gynėjų drąsa tapo įkvėpimu – vidine liepsna, primenančia, kad laisvė nėra duotybė. Atminkime: tai nuolatinis įsipareigojimas vertinti ir ginti jos teikiamas galimybes“, – pridūrė ji.

Parodoje – mintys apie Lietuvos laisvę ir tautos istoriją

Vyriausybės rūmuose Sausio 13-osios 35-mečio proga atidaryta Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Tauragės, Telšių ir Utenos meno mokyklų moksleivių darbų paroda „Laisvės liepsna iš kartos į kartą“ kviečia pažvelgti į laisvę kaip į gyvą vertybę – nuolat atsinaujinančią, įkvepiančią ir įpareigojančią. Šia paroda siekiama išreikšti padėką Sausio 13-osios pergalę pasiekusiems žmonėms – per gebėjimą vertinti laisvę ir pasinaudoti laisvo gyvenimo teikiamomis galimybėmis.

„Kalbant su mokiniais pabandėm atkurti tą laiką, klausydami tuo metu skambėjusių dainų per radiją – žadinančių vienybės dvasią ir atliepiančių visų mūsų, Lietuvos žmonių, išgyvenamą skausmą dėl beginklių aukų, ir tuo pačiu – ryžtą nepasiduoti, o tęsti kovą už savo laisvę“, – sako J. Mitalienė. Ji taip pat pabrėžia, kad dalyvavimas parodoje „Laisvės liepsna iš kartos į kartą“ yra svarbus ir reikšmingas įvykis jaunosios kartos biografijoje, kviečia apmąstyti lietuvių tautos istoriją.

Parodos dalyvė: „Laisvė – tai jausmas, kai širdis gali plakti savo ritmu“

Parodoje jaunieji kūrėjai apmąsto laisvę ne tik kaip istorinį simbolį, bet ir kaip moralinę nuostatą bei vidinę būseną, įprasminant ją savo kūryboje. Paroda sujungia skirtingų miestų, patirčių ir meninių požiūrių darbus į vieną gyvą audinį, kuriame atsiskleidžia idėja, kad laisvė nėra užbaigtas istorijos skyrius. Ji – tiek gyvybinga ir stipri, kiek ją puoselėjame: kiek ją giname ne tik kritinėmis akimirkomis, bet ir kasdienybėje, kiek ja tikime ir kiek ją perduodame toliau – iš kartos į kartą.

„Tapydama šį darbą, norėjau išreikšti Lietuvos žmonių norą į laisvę, taip pat jų drąsą ir vienybę. Šiame darbe bandžiau ne vaizduoti įvykius tiesiogiai, o surinkti jausmus, kurie liko po Sausio 13-osios. Daina „Broli, neverk“ man tapo vidiniu fonu. Žodžiai „broli“ ir „neverk“ šiame darbe reiškia ne silpnumo neigimą, o bendrystę – kai gali bijoti, bet nebūti vienas kovoje už laisvę“, –  apie savo darbo idėją kalba viena iš parodos dalyvių Utenos meno mokyklos auklėtinė Lėja Žiezdrytė.

Tos pačios mokyklos mokinė Iveta Visockaitė sako, kad jai Sausio 13-oji yra stipri diena. „Ji padeda prisiminti žmonių drąsą ir jausti pasididžiavimą bei dėkingumą, net jei širdyje yra ir liūdesio… Savo darbe norėjau priminti jų auką ir tikėti, kad net maži balsai gali apginti laisvę“, – pasakoja Iveta. – Laisvė – man tai jausmas, kai širdis gali plakti savo ritmu, o mintys skristi ten, kur nori.“