Aktualijos

Šauliai Užpaliuose minėjo garbingą sukaktį

Birutė MINUTKIENĖ

Išgirdus žodį „istorija“ pasąmonėje dažniausiai sukirba istoriniai politiniai vingiai. Šį sykį į istoriją žvilgtelkime tautos kultūrinio ugdymo kontekste. Grįžkime šimtmečiu atgal, kai kūrėsi Lietuvos šaulių sąjunga, kurioje dėmesys lygiomis dalimis dalijamas karybai, sportui ir kultūrai.
Visuomenės edukacija šaulių būriuose kuriantis orkestrams, vaidinimo grupėms, teatrams pasklido po visą Lietuvą. Ne išimtis ir Užpaliai (Utenos r.). tai matyti pagal išlikusius 1931–1932 m. oficialius raštus: Užpalių šaulių būrio tarybos prašymus perleisti būriui prie valsčiaus valdybos namų esamus sandėlius-tvartus, kuriuos perėmę savo žinion šauliai suremontuotų, įrengdami salę susirinkimams ir vaidinimams, bei šaulių skaityklą-knygyną. Teigiama, kad, neturėdami „savo tinkamos pastogės susirinkimams daryti, negali tinkamai veikti ir auklėti visuomenės“, taip pat pastebima, kad „turėdami pastogę galėtų kartu su kitomis Užpaliuose, tokiame pat stovyje kaip ir šauliai, esančiomis organizacijomis bei draugijomis varyti visuomeninį bei kultūrinį gyvenimą“.

Alytaus miestelėnų šokių grupė (vad. V. Ežerskis). J. Bučelio nuotr.


1937–1939 m. Užpaliuose vyksta šaulių namų statyba. Vartydami archyvinius dokumentus sužinome, kad 1954 m. sausio mėnesį Užpalių šaulių namuose atsiranda kultūros namų direktoriaus pareigybė, pradedami rodyti kino filmai. Laiko tėkmėje nesustodama rutuliojasi kultūrinė veikla, nepamiršta ir bendrystė su šauliais.
Minint Lietuvos šaulių sąjungos 100-metį ir Užpalių šaulių pastato, kuriame nuo seno neblėsta aktyvi kultūrinė veikla, 80-metį, Utenos kultūros centro iniciatyva užpalėnams padovanota 2019 metų Utenos miesto šventės baigiamoji diena.
Šurmulys miestelyje prasidėjo bemaž su saulės patekėjimu. Šios kartos miestelėnai tokio sujudimo nebuvo matę. Kažką panašaus istoriškai būtų galima palyginti su prezidento Antano Smetonos apsilankymu Užpaliuose, kuris aprašomas 1927 metų rugsėjo 9 d. dienraštyje „Lietuva“, ir Liaudies ūkio pasiekimų paroda Kaušylos pievoje. Abu šiuos įvykius mena kelios nuotraukos, kino juostoje užfiksuoti interviu su senoliais, kurių jau nebėra, ir vyresniųjų užpaliečių negausūs atsiminimai iš tėvų pasakojimų.
Šių metų šventė, kaip įprasta technologijų amžiuje, labai gausiai fiksuota mobiliaisiais telefonais. Taigi galime skelbti konkursą, kas ilgaamžiškesnis: skaitmeninis archyvas ar rankomis apčiuopiama fotonuotrauka? Tikėkimės, kad atsakymą pateiks mūsų anūkai, o dabar stabtelkime baigiamojoje Utenos miesto šventės dienoje – miestelėnų iškyloje Užpaliuose.
Uždaroma Vytauto gatvė, kurios gale, šalia šaulių pastato-dabartinio Utenos kultūros centro (UKC) Užpalių skyriaus, pastatoma didžiulė lauko scena profesionaliems atlikėjams. Utenos kultūros centro darbuotojų komanda kartu su Užpalių skyriaus darbuotojomis, Užpalių seniūnijos, gimnazijos talkininkais, taip pat plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-osios rinktinės Utenos šaulių 902 kuopos jaunųjų šaulių Užpalių būrio nariai, prekybininkai – visi organizaciniame šurmulyje laukė svečių: tiek žiūrovų, tiek atlikėjų.
Rimtis ir susikaupimas šventų mišių metu Užpalių Švč. Trejybės bažnyčioje, šaulių žygio rikiuotė, Užpalių seniūno sveikinimas, užpaliečių himnu tapusi daina „Užpaliai, gražus miesteli mažas“ (žodžiai Bronės Balčiūnienės, muzika Almos Pūdymaitienės) – tai oficialioji dalis prieš atveriant šaulių pastato-UKC Užpalių kultūros skyriaus duris.
Istorinė nuotraukų paroda, menanti pastate vykusias kultūrines veiklas ir bendrystę su šauliais, UKC Užpalių skyriaus saviveiklinių kolektyvų pasirodymas, Užpalių kino kronikų peržiūra, Plk. Prano Saladžiaus 9-osios rinktinės vadės Astos Tidikienės kalba – tai priminimas kultūrinėmis veiklomis, gražiomis iniciatyvomis, nelaukiant atlygio, atlikti gerus darbus Tėvynės labui. Anot šaulių vadės, daugelyje miestelių šaulių namai pastatyti pačių šaulių. Vieni medžio turėjo, kiti pinigų aukojo, dar kiti patys dirbo. Šaulių namai tapo tautos namais, kad žmonės rinktųsi dalytis bendromis mintimis, gerai praleistų laiką burdamiesi į ansamblius, teatrus ar kitus kolektyvus.
Taip palengva, pildydami šalies kultūrinę istoriją savo veiklomis, atėjome į šiandieną, kai vienoje scenoje, viename renginyje sutelpa ir profesionalus menas, ir mėgėjų veikla, kuri džiugina miestelių gyventojus.