Rasa MILERYTĖ
Neseniai prie pagrindinių Sandros Ragaišytės, Utenos rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkės, pareigų prisidėjo dar vienos: ji tapo Utenos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų draugijos vadove. Be to, ji aktyviai vykdo švietėjišką veiklą – lankosi pas moksleivius ir pasakoja jiems apie negalią, siekdama, kad aplink būtų daugiau tolerancijos ir palaikymo. Matant ją įvairiuose kultūriniuose renginiuose natūraliai kyla klausimas – kaip ji visur spėja? O pašnekovė šypsosi ir patikina – laiko užteks ir gestų kalbai išmokti.
Neseniai ėmeisi naujų pareigų – tapai Utenos rajono kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų draugijos pirmininke. Kaip nusprendei kandidatuoti į šias pareigas?
Tiesą sakant, nenusprendžiau. Manęs paprašė patys kurtieji ir buvęs Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas (neseniai jie išsirinko naują). Ir prezidentas matė, ir patys kurtieji žino, kad draugaujam jau ne pirmi metai. Rūpinausi jais taip pat, kaip ir Utenos rajono neįgaliųjų draugijos nariais, – jei reikėdavo pagalbos, visada padėdavau. Kai buvusi Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų draugijos pirmininkė nusprendė atsisakyti pareigų, nes jautėsi jau pavargusi ir norėjo ramiai gyventi be jokių papildomų veiklų, sulaukiau prašymo perimti jos pareigas ir sutikau.
Tęsinį skaitykite 2023 05 24 „Utenyje“
