Rasa MILERYTĖ. Visą vasarą Utenoje vykstančioje „Robotikos akademijos“ stovykloje vaikai ne tik mokosi programuoti, bet ir gilina žinias apie pasaulį, mezga naujas draugystes, mokosi tokių bendražmogiškų dalykų kaip mandagumas ir pagarba, o svarbiausia čia, kaip sako stovyklos vadovė Ieva Kondrotaitė, yra tai, kad mokytis programuoti galima žaidžiant.
Įvairiapusė veikla
„Robotikos akademija“ jau 10 metų visoje šalyje organizuoja užklasinę veiklą, kurios metu vaikai išmoksta programuoti ir gilina programavimo žinias. Jau dvejus metus tokia veikla vyksta ir Utenoje – prasidėjus mokslo metams organizuojami būreliai, o vasarą – savaitės trukmės stovyklos. Būrelius ir stovyklas gali lankyti ir patys mažiausi – 5–6 metų vaikai.
Utenoje vykstanti stovykla pavadinta „Aš – išradimų programuotojas“. Stovyklos vadovė I. Kondrotaitė pasakoja, kad stovykloje vaikai mokosi programuoti, žaidžia kompiuterinius žaidimus, lauke užsiima sportu ir judesio žaidimais, atlieka kūrybines ir logines užduotis, susiranda naujų draugų, ugdo teigiamus įpročius.
Savaitės trukmės stovykla vyksta Utenos kolegijos pastate. Užsiėmimai vyksta darbo valandomis. Į stovyklą susirenka įvairus skaičius vaikų: buvo savaitė, kai užsiėmimus lankė 4 vaikai, buvo, kai 11, o tądien, kai stovykloje lankėsi „Utenis“, stovykloje dalyvavo 8 vaikų grupė.
Ugdo teigiamus įpročius
„Stengiamės vaikus užimti įvairiapusiškai. Kad nepavargtų, jiems sugalvota daug žaidimų. Pavyzdžiui, mažesni vaikai mėgsta susipažinimo žaidimą: meti kamuolį ir vaikas turi pasakyti kažką apie save – kokia mėgstamiausia spalva, mylimiausias gyvūnas, ar turi brolių ir sesių ir panašiai. Vyresnieji labiau mėgsta žaisti su planšete. Bet žaidimų laikas yra ribojamas, esame sutarę, kad stovykloje jie nesinaudos telefonais, – pasakoja stovyklos vadovė. – Savaitės pabaigoje, kai vienos grupės stovykla baigiasi, piešiame plakatą. Vaikams šis laikas prasmingas ne tik tuo, kad išmoksta naujų dalykų, bet ir todėl, jog susiranda naujų draugų. Pirmąją stovyklos dieną būna matyti, kad vaikai jaučiasi nelabai jaukiai, juk čia svetima aplinka, tačiau kai susipažįstame, atsiranda labai gražus ir draugiškas ryšys.“
Palaikyti teigiamą atmosferą padeda ir stovyklos taisyklės, kuriose numatyta, kad kalbėti reikia po vieną ir išklausyti kitus, jei kažkas neaišku – pakelti ranką arba ramiai prieiti prie mokytojos ir paklausti. taisyklėse numatyta, ir kiek laiko galima žaisti su planšete, taip pat tokie dalykai kaip rankų plovimas grįžus iš lauko ir prieš valgant.
„Mokomės būti draugiški, nesipravardžiuoti, netriukšmauti. Šie dalykai reikalingi ne tik stovykloje, vaikai teigiamus įpročius parsineša namo“, – šypsosi I. Kondrotaitė.
Išmokti gali kiekvienas
Pasak I. Kondrotaitės, išmokti programuoti gali kiekvienas, tik svarbu parinkti vaiko amžių ir gebėjimus atitinkančias užduotis. Stovykloje mažesni vaikai gauna paprastesnes užduotis, vyresni – sudėtingesnes. Čia kiekvienas vaikas gauna „Lego“ konstruktoriaus dėžutę, kurioje yra įvairios detalės ir vadinamosios „smegenėlės“, iš tų detalių vaikas turi surinkti konstruktorių.
„Jeigu vaikas niekada to nedarė, supažindiname jį su dėžute. Jei atėjo pirmą kartą, duodame paprastesnę dėžutę. Kai vaikas surenka konstruktorių, planšetėje jis gali įsijungti programą, skirtą programuoti. Per tą programėlę jis valdo konstruktorių“, – pasakoja stovyklos vadovė.
Programuodami vaikai gali padaryti, kad konstruktorius reaguotų į spalvas, atstumus, judėtų ir pan. I. Kondrotaitė svarsto, kad tokių stovyklų privalumas yra tas, kad, priešingai nei dažnai būna mokyklose per pamokas, vaikai čia nėra verčiami kažką daryti, o mokytis gali per žaidimą. Žaidybiški ir jų kuriami konstruktoriai: vėjo malūnėliai, šokantys žmogeliukai ar traktoriukai.
Ateities profesija
Esame linkę įsivaizduoti, kad programavimas dažniausiai susijęs su darbu prie kompiuterio ir interneto svetainių kūrimu, tačiau I. Kondrotaitė aiškina, kad programavimas apima kur kas platesnį veiklų spektrą. Netgi kompiuterį, kad galėtume juo naudotis, prieš tai kažkas turi užprogramuoti.
„Čia vaikus pirmiausia ir mokome, kad programavimas nėra tik sėdėjimas prie kompiuterio ir kad tai nėra nuobodus darbas. Parodome visa tai žaidimo forma, tai yra forma, per kurią vaikas lengviau susidomi ir lengviau išmoksta“, – sako pašnekovė ir priduria, kad programavimas ir buvimas su vaikais leidžia jai ir pačiai prisiminti viduje glūdintį vaikiškumą.
Jos manymu, svarbu programavimo mokytis kuo anksčiau: „Jei vaikui nuolatos kartosime, kad kompiuteris ir žaidimai yra blogai, atimsime iš jo tobulėjimo galimybę. Žaidimas nėra tik žaidimas, o vaikystėje įgytos žinios pravers ateityje, jei vaikas pasirinks programuotojo specialybę. O programuotojų nuolat trūksta ir ateityje jų tikrai reikės.“
Asmeninio archyvo nuotr.
