Aktualijos

Kuktiškės ruošiasi sukakčiai

Genovaitė ŠNUROVA. Netgi atsitiktinai užsukusieji į Kuktiškes pastebi, kad miestelis ruošiasi šventei. Visuose kiemuose burzgia žoliapjovės, vis rūpestingiau prižiūrimi gėlynai, vienoje Vytauto gatvės atkarpoje klojamas naujas šaligatvis, šienaujamos viešosios erdvės. Taip, rugpjūčio 13-ąją Kuktiškės švęs 635-ąją sukaktį nuo pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose. Savo bute saugau ir šio fakto paliudijimą – pergamento, kuriame parašyta, kad 1387 metais vasario 17 d. buvo duota pirmoji privilegija, t. y. raštas, kuriuo nusakomos bažnyčios ir dvasininkų teisės, nuotrauką, kurią man prieš keletą dešimtmečių padovanojo ispanų kalbos vertėja Elena Treinienė iš Bareišių kaimo, tuomet dirbusi Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyriaus vedėja. Rašte pažymėta, kad vyskupas gavo dalį Vilniaus miesto, Tauragnų pilį su valsčiumi, Labanoro ir Molėtų dvarus. Pergamente pažymėta „Kukutiszek“. Nors šis įrašas labai neryškus, bet vis tiek Kuktiškių pirmojo paminėjimo data laikomas šis dokumentas. Apie tai, kaip vyksta pasiruošimas šventei, kas naujo bus padaryta vėliau arba daroma jau dabar, kalbėjausi su Kuktiškių seniūnijos seniūnu Aisčiu KUKUČIU.

„Dar nenorėčiau atskleisti visų paslapčių, – sakė seniūnas. – Galiu pasakyti tik tiek, kad bus pakeistos medinės miestelio pavadinimo raidės ant akmens prie įvažiavimo į Kuktiškes. Herbas, žinoma, irgi. Miestelio pavadinimą ir herbą iš metalo sukūrė Dainius Paplauskas iš Kauno.Visa tai pašventins kunigas. Po to Kuktiškių šv. Jono bažnyčioje bus aukojamos šv. Mišios. Po mišių bažnyčioje vyks du koncertai. Vėliau šventė persikels į buvusios mokyklos stadioną. Čia vėlgi netrūks koncertų, pramogų vaikams ir suaugusiems. Žinoma, bus prekybininkų kioskeliai, medžiotojų kiemeliai, šauliai, ūkininkai. Visi žinome, kad šventė niekada neišsiverčia be rėmėjų. Šių metų šventės generalinis rėmėjas – kuktiškietis Paulius Petravičius. Niekada šventės paremti neatsisako UAB „Šilinė“, verslininkas Albinas Kazanavičius, „Biovela grup“ ir jai atstovaujantis Kuktiškių seniūnijos gyventojas Jonas Jankauskas, Utenos rajono savivaldybė, Kuktiškių moterų klubas „Kuksa“ ir kt.“ Mačiau, kad Vytauto gatvėje klojamas šaligatvis. Ar visi senieji šaligatviai su jau išsiklaipiusiomis plytelėmis bus pakeisti? Mietelyje yra keletas kilometrų šaligatvių. Dauguma jų pakloti dar kolūkių laikais. Nors šaligatvis, prasidedantis prie įvažiavimo į Kuktiškes, nutiestas, palyginti, neseniai, bet darbai padaryti nekokybiškai, todėl Utenos rajono savivaldybė atsižvelgė į mūsų daugkartinius prašymus ir jau rengiamas šios atkarpos (nuo įvažiavimo iki parduotuvės) projektas. Šioje atkarpoje teks suprojektuoti ir nuotekų sistemą, bet vienoje važiuojamojoje kelio dalyje po lietaus nuolat telkšo bala. Žinoma, projektavimo darbai užtruks dar keletą mėnesių, bet atlikus darbus vaizdas pasikeis. Ar bus pakeistas visas Vytauto gatvės šaligatvis? Vytauto gatvė pati ilgiausia Kuktiškėse. Ji tęsiasi apie pusantro kilometro. Kol kas bus paklota tik 120 metrų naujojo šaligatvio. Pamažu atnaujinsime visą. Viskas priklauso nuo to, kada ir kiek lėšų šiems darbams pavyks gauti. Ar nenumatoma nors siaurą šaligatvį pakloti Vytauto gatvės dalyje šalia bažnyčios. Problema ta, kad porą šimtų metrų šios gatvės atkarpa pėstieji turi eiti važiuojamąja dalimi, nes nėra net kelkraščio. Ypač sudėtinga situacija išsukant iš Žvejų į Vytauto gatvės dalį tolyn nuo miestelio centro – matomumas, galima sakyti, nulinis. Taip, šita atkarpa – tikrai rimta problema. Posūkis tikrai pavojingas, matomumo nėra, o žiemą, kai dar ir sniegas šalikelėse sustumtas, važiuojamoji kelio dalis apskritai susiaurėja. Čia darbas ateičiai. Kuktiškių seniūnija – mažiausia rajone. Kiek joje dabar yra gyventojų? Seniūnijoje šiuo metu gyvena 746 gyventojai, o pačiame miestelyje realiai skaičiuojame per 300 žmonių. Žinoma, deklaruotų, bet negyvenančių skaičių pridėjus, išeitų gerokai daugiau. Džiaugiuosi tuo, kad miestelyje daugėja jaunų šeimų, kad gyventojai gražiai prižiūri sodybas, kad gražiai sutaria su kaimynais, kad nėra apleistų namų. Suprantu, kaimų gyventojai irgi nori gyventi taip, kaip miestiečiai, bet kol kas visa tai pasiekti labai sunku. Žinoma, gyvenimas nestovi vietoje. Nors ir labai pamažu, bet situacija keičiasi į gera. O pasinaudojęs proga, kviečiu visus į šventę.

Autorės nuotr.