Aktualijos

Vaikai iš šeimų bus paimami tik kraštutiniais atvejais

Rasa MILERYTĖ

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimai, sudarysiantys galimybę efektyviau ginti vaikų teises. Viena svarbiausių naujovių – vaikų paėmimas iš šeimos bus įmanomas tik kraštutiniais atvejais, o grėsmės vaikui lygis nebebus nustatinėjamas. Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Gaigalienė sakė, kad ir atsiradus įstatymo pakeitimams tikslas išlieka toks pat – kuo efektyviau teikti pagalbą šeimai ir sudaryti galimybes, kad vaiko nereikėtų atskirti nuo įstatyminių globėjų.


Vaikui gali būti taikoma laikinoji priežiūra
Nuo šių metų sausio 1 dienos nebeliko grėsmės lygių vaikui nustatymo, pereita prie vaiko ir šeimos poreikių vertinimo. Jeigu vaiko teisių apsaugos specialistai nustatys vaikui apsaugos poreikį, tuomet pirmiausia bus taikomas naujas laikinosios priežiūros institutas – vaikas iš tėvų nebus paimamas, bet saugumas bus užtikrinamas padedant giminaičiams, artimiems asmenims ar perkeliant vaiką su tėvais, vienu iš tėvų į krizių centrą.

„Jei nuvykus į šeimą nustatoma, kad vaikui nesaugu būti toje aplinkoje, gali būti paskirta laikinoji priežiūra. Jei vaiko apsaugos poreikis nustatomas dėl vieno iš tėvų veiksmų, vaikui saugi aplinka gali būti užtikrinta su pavojaus nekeliančiu tėvu, – sakė Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja I. Gaigalienė, paprašius plačiau pristatyti laikinosios priežiūros paslaugą. – Vaiko laikinoji priežiūra gali būti teikiama giminaičių ar kitų su vaiku emociniais ryšiais susijusių asmenų gyvenamojoje vietoje arba tie žmonės gali atvykti į vaiko įstatyminių atstovų gyvenamąją vietą. Nustačius laikinąją priežiūrą pas giminaičius vaikas gali važiuoti kartu su tėvais ar vienu iš tėvų. Taip pat pavojaus vaikui nekeliantis vienas iš tėvų kartu su vaiku gali apsistoti krizių centre.“
Vaiko laikinosios priežiūros trukmė pas fizinį asmenį – iki 30 dienų. Esant poreikiui, vaiko laikinoji priežiūra gali būti pratęsiama iki 30 dienų arba keičiama į vaiko laikinosios priežiūros priemonę socialinių paslaugų įstaigoje. Kai ši priemonė taikoma socialinių paslaugų įstaigoje, maksimali trukmė – 12 mėnesių.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimų tikslas, kaip teigė Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja, – užtikrinti, kad šeima gautų visą galimą pagalbą, o vaikas nebūtų atskiriamas nuo įstatyminių globėjų. Vaiko laikinoji priežiūra baigiasi, kai išnyksta priežastys, dėl kurių nustatytas vaiko apsaugos poreikis, ir nebėra realaus pavojaus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba tuomet, jei pagalbos šeimai priemonės buvo neveiksmingos, o vaiko tėvai ar kiti įstatyminiai atstovai nekeičia savo elgesio, gyvenimo būdo. Antruoju atveju inicijuojamas laikinosios vaiko globos nustatymo procesas. Dar viena naujovė – kreipiantis į teismą su prašymu leisti paimti vaiką iš įstatyminių atstovų, šeimai bus skiriamas advokatas, kuris turės užtikrinti, kad visi procesai vyktų sklandžiai, ir teikti šeimai konsultacijas.


Ilgėja mobiliosios komandos darbo laikas
Įvertinus tai, kad 14 dienų darbo su šeima tam, kad ji pradėtų keisti savo gyvenimą, neužtenka, mobiliosios komandos darbo trukmė ilginama iki 30 dienų, o esant reikalui, terminas gali būti pratęsiamas dar 10 dienų.
Kaip ir anksčiau, mobiliosios komandos specialistai vyks į šeimos gyvenamąją vietą, psichologas, socialinis darbuotojas ir priklausomybės ligų specialistas (jei šeima turi problemų su priklausomybėmis) bendraus su kiekvienu šeimos nariu, kartu identifikuos problemas ir mėgins jas spręsti.
„Laikinosios priežiūros laikotarpiu su šeima dirbs ir mobilioji komanda, ir atvejo vadybininkas. Bus intensyviai vykstama pas šeimą 2–3 kartus per savaitę, daug bendraujama su kiekvienu šeimos nariu ir vertinama, kokia individuali pagalba reikalinga, – komentavo I. Gaigalienė ir pridūrė, kad šią naujovę teigiamai įvertino šeimos. – Šeimos įvardijo, kad iki 2018 m. liepos 1 dienos, kai buvo priimtas naujas įstatymas, nėra gavusios tiek dėmesio ir pagalbos, kiek gauna per mobiliosios komandos darbo laiką. Specialistų nuvykimas į šeimą įgalina šeimos narius identifikuoti problemas ir priimti pagalbą.“
Jeigu laikinuoju vaiko prižiūrėtoju paskiriamas krizių centras, tuomet ši institucija turi užtikrinti visą reikalingą pagalbą. Siekiant šio tikslo, kaip informavo I. Gaigalienė, krizių centrai priėmė naujų darbuotojų, turinčių įgūdžių dirbti su šeimomis.


Reaguos į visus pranešimus
Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja užtikrino, kad, kaip ir anksčiau, vaiko teisių apsaugos specialistai reaguos į visus pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, specialistai dirbs visą parą. Specialistė ragino nebūti abejingus ir pranešti, jei kyla abejonių, ar vaiko teisės užtikrinamos tinkamai. Jei į šeimą nuvykę specialistai nustatys, kad vaikas saugus, juo rūpinamasi ir jo teisės nėra pažeistos, pagalbos teikimas šeimai nebus inicijuojamas, o pranešimą pateikusiam asmeniui negrės jokia atsakomybė.
„Jei pranešimas nepasitvirtina, tai nėra traktuojama kaip melagingas pranešimas. Melagingi pranešimai yra tokie, kai žmogus, galbūt supykęs ar dėl kitų priežasčių, nori sukelti kitam asmeniui nepatogumų ir todėl praneša vaiko teisių apsaugos tarnybai. Jei nuvykę specialistai mato, kad toje šeimoje gal net apskritai nėra nepilnamečių asmenų, arba pasikalbėję su tėvais išsiaiškina, kad tarp jų ir pranešusio asmens įvyko konfliktas ir todėl tyčia buvo pranešta apie tikrovės neatitinkančius faktus, vaiko situacijos vertinimas nebus atliekamas, o pranešimas bus traktuojamas kaip melagingas ir už tai grės administracinio poveikio priemonės. Bet tokių atvejų yra vienetai“, – sakė I. Gaigalienė. Nuo 2018 m. liepos 1 dienos gautas tik vienas melagingas pranešimas.
Jeigu nuvykus visgi nustatoma, kad šeimoje vaiko teisės pažeistos, pirmiausia jam užtikrinama saugi aplinka ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas atliekamas išsamus vaiko situacijos vertinimas, o paskui sprendžiama, kokios pagalbos šeimai reikia.


Statistika
Šių metų sausio mėnesį Utenos apskrityje gauta 90 pranešimų dėl 148 vaikų, kurių teisės galimai pažeistos. Visais atvejais buvo operatyviai sureaguota ir 61 vaiko atžvilgiu nuspręsta pranešimo išsamiau nenagrinėti. Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja I. Gaigalienė patikslino, jog tai reiškia, kad buvo nuvykta nurodytu adresu, įvertinta šeimos situacija, pabendrauta su vaikais bei įstatyminiais atstovais ir nustatyta, kad vaiko teisių pažeidimų nėra arba vaiko teisių pažeidimą padarė ne vaiko įstatyminiai atstovai. Tuomet vaiko tėvams ar kitiems vaiko įstatyminiams atstovams suteikiama išsami konsultacija, kur jie gali ar turi kreiptis pagalbos.
65 vaikų atžvilgiu, atlikus vaiko situacijos vertinimą, buvo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį, t. y. nustatyta, kad šeimai reikalinga pagalba. Informacija perduota atvejo vadybininkams.
4 vaikams nustatytas apsaugos poreikis. Trys iš jų buvo paimti iš įstatyminių atstovų, o vienam pritaikyta laikinosios priežiūros priemonė: vaikas kartu su tėvais išvažiavo pas artimus giminaičius, galinčius užtikrinti, jog vaikui bus saugu.
„Laikinosios priežiūros priemonė dar nėra labai dažnai taikoma, tačiau jau įsibėgėja, – sakė I. Gaigalienė. – Utenos apskrityje per du pirmuosius šių metų mėnesius ši priemonė jau pritaikyta 10 vaikų. Aštuoniais atvejais vaikai su vienu iš tėvų išvažiavo į krizių centrą, vienas vaikas nuvažiavo pagyventi pas sau artimą asmenį ir dar vienas vaikas pas giminaitį išvyko su tėvais.
Net kai vaikai apsistoja pas giminaičius, tėvai yra atsakingi už vaiką, turi juo rūpintis, dalyvauti vaiko auklėjime.“
Utenos rajone sausio mėnesį buvo gauti 33 pranešimai dėl 45 vaikų, kurių teisės galimai pažeistos. Keturi vaikai paimti iš nesaugios aplinkos, apsaugos poreikis nustatytas vienam vaikui – jis kartu su mama išvažiavo gyventi pas artimus giminaičius.