Genovaitė ŠNUROVA
Tie, kas domisi valdžios institucijų reitingais, žino, kad Utenos apskrities policijos pareigūnų darbas vertinamas vos ne pačiais aukščiausiais balais. Kitaip sakant, visuomenė policija pasitiki.
Tie, kurie nors paviršutiniškai susipažinę su policijos pareigūnų darbu, žino, kad jauni vyrai ir moterys dirba už labai kuklų atlyginimą, kad jų darbo krūviai sunkiai pakeliami, kad darbas naktimis, per šventes, bet kokiu oru – jų kasdienybė.
Ogi pabandykite įsivaizduoti, kas būtų, kaip atrodytų mūsų kasdienybė, jeigu jų nebūtų?
Pastaraisiais mėnesiais visuomenė susidomėjusi seka jau prasidėjusią policijos reorganizaciją. Na, ir kaip visada tokiais atvejais, kai trūksta informacijos, ima sklisti gandai, iš lūpų į lūpas plinta įvairios spėlionės, nuogąstavimai, kad dabar gal bus taip, gal anaip. O kaip yra ir kaip bus iš tikrųjų? Tą geriausiai žino Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Utenos AVPK) viršininkas Vytautas VAIŠKŪNAS.
„Mes žengiame koja kojon su gyvenimu, todėl reorganizacijas jau galima vadinti kasdienybe, – sakė viršininkas. – Kai atėjau dirbti į Uteną 1996-aisiais metais, tai jos taip ir nesibaigia. Kitaip sakant, viena baigiasi, o kita prasideda.Dabartinės reorganizacijos (ji jau prasidėjusi) tikslas – centralizacija. Lietuvos policijos departamentas bus vienintelis juridinis asmuo. Vietoj buvusių (kol kas dar esančių) apskričių policijos komisariatų liks penkios apygardos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio. Utenos AVPK liks eilinis policijos komisariatas (toks, kaip Zarasų, Ignalinos, Molėtų, Anykščių, Visagino), įjungtas į Panevėžio apygardos sudėtį.
