Nuo gruodžio iki balandžio mėn. Utenos viešosiose erdvėse veiks alternatyvios fotografijos paroda „Tezė“. Visą praėjusį rudenį jai darbus kūrė penki profesionalūs menininkai – Paulius Žižliauskas, Mantė Elelueta Baranauskaitė, Tata (Tatjana) Frenkel, Nidas Kaniušas ir Ignas Pavliukevičius.
Dabar parodos rengėjai iš kūrybinės bendruomenės POKŠT kviečia ekspoziciją apžiūrėti internetu svetainėje www.teze.lt/2020, o epidemiologinei situacijai pagerėjus – aplankyti parodos darbus „gyvai“.
„Tezės“ internetinėje svetainėje lankytojai ras parodos žemėlapį, kūrinių nuotraukas, vaizdo ir garso medžiagą, projekto dalyvių tezes, prisistatymus ir idėjas.
Menininkus įkvėpė Utenos miesto vietos
„Tezė“ yra antrąjį kartą vykstantis alternatyvios fotografijos projektas, šiemet jo tema – Utenos miesto vietos. Projekto idėja paprasta: kiekvienas dalyvis gauna užduotį savaip interpretuoti duotą temą, pagal ją sukurti kūrinius ir savo idėją išreikšti vienu teiginiu (teze). Jų darbai tampa ilgalaikės parodos viešosiose miesto erdvėse dalimi.
Kaip teigia projekto sumanytoja Lina Praudzinskaitė, šiais laikais lengva pasiklysti informacijos pertekliuje ir interpetacijose, tad vis didesnę vertę įgauna trumpi, apgalvoti teiginiai. Būtent todėl ruošiant parodą „Tezė“, menininkams tapo svarbu ne tik kurti, bet ir ieškoti būdų, kaip savo idėjas išreikšti aiškiais sakiniais.
Šių metų „Tezės“ dalyviai yra „pašaliečiai“ – nei vienas iš jų negyvena Utenoje. Todėl miesto erdvėse menininkų dėmesį patraukė vietos gyventojams, rodos, jau nebepastebimi dalykai.
Pavyzdžiui, Mantė Elelueta susidomėjo pamirštomis (nežymėtomis) uteniškių amžino poilsio vietomis. Menininkė sukūrė „kosmines“ fotografijas iš ant laboratorinių stikliukų nusėdusių dulkių, žemių ir augalų, kuriuos priartino mikroskopu.
Tatą Frenkel sudomino nebenaudojamos taksofonų būdelės Utenoje, jų permatomumas. Jai gimė idėja taksofonų vitrinose eksponuoti eskizus ir fotografijas bei surengti performatyvią paskaitą.
Paulių Žižliauską sužavėjo Utenos gėlynai, todėl, pasitelkęs senovinį fotografijos būdą – antotipiją – jis sukūrė augalų „antspaudus“, kurie iki pavasario keisis. Panaudojęs šiltuoju laikotarpiu mieste surinktus žiedlapius bei lapus, menininkas gavo augalų pigmentų prisodrintas spalvas, kurias panaudojo kūriniams.
Anot kito projekto dalyvio Nido Kaniušo, keliaudamas po miestą, jis pasijuto savotišku „svetimkūniu“. „Jei būčiau Utenoje praleidęs savo vaikystę ir paauglystę, galėčiau aplinkai jausti ilgesį. Tačiau be šios patirties negalėjau įžiūrėti vietovės reikšmingumo“, – teigė jis. Todėl Nidas ieškojo uteniškių jaunystėje pamėgtų, bet žemėlapyje nežymėtų vietų: leidosi į pasivaikščiojimus su miesto gyventojais, klausėsi jų prisiminimų ir trijose erdvėse įrengė pašnekovų išgyvenimus simbolizuojančius darbus.
Paskutinis „Tezės“ dalyvis Ignas Pavliukevičius prisiminė, kaip būdamas vaikas su tėčiu atvykdavo į Uteną ieškoti automobilių. Jis taip pat pastebėjo, kad visame pasaulyje fizinės vietos nyksta, o jų funkcijos persikelia į virtualią erdvę. Dėl šios priežasties Igno darbo tikslu tapo noras atkurti skaitmeninį Utenos naudotų automobilių turgų su naujomis istorijomis bei prisiminimais.
Pasitelkęs vaizdo technologijas, menininkas ne tik tiksliai atkūrė vietą, bet ir dirbtiniu intelektu „parašė“ jai naujas istorijas. Vieninteliu senąjį automobilių turgų primenančiu fiziškai apčiuopiamu daiktu tapo balta plastikinė kėdė, ant kurios Ignas įkurdino turgų „transliuojantį“ ekraną.
Iš galerijos į viešasias erdves
„Tezės“ rengėjai norėjo, kad šiuolaikinis menas neliktų tik mažai visuomenės daliai skirta „pramoga“. Todėl buvo nuspręsta surengti ilgalaikę parodą viešosiose erdvėse, o ne uždaroje, nedidelį lankytojų ratą pritraukiančioje galerijoje.
Šiemet pasirinkimas rengti ekspoziciją viešosiose erdvėse įgavo ir naują prasmę. Ribojant žmonių bendravimą tarpusavyje, kultūros ir meno vietos tapo nepasiekiamos net ir nuolatiniams jų lankytojams. Tad norint, kad visuomenė nebūtų visiškai atskirta nuo profesionalios kūrybos, paroda atvirame ore tapo vienu geriausių būdų šį tikslą įgyvendinti.
Tiesa, epidemiologinei situacijai šalyje vis prastėjant, vien tik šio sprendimo nepakako. Matydami, kad sergamumas COVID-19 visoje Lietuvoje augo, parodos rengėjai skubėjo fotografuoti ir filmuoti darbus bei kelti juos į internetinę svetainę. Todėl dabar, kai visoje šalyje apribotas judėjimas tarp miestų, parodą galima apžiūrėti ir nepaliekant namų.
Na o tų, kurie vėliau norės pamatyti darbus „gyvai“, organizatoriai prašo laikytis rekomendacijų – atsakingai susiplanuoti lankymo laiką, keliauti po po vieną. Taip pat prašoma „atsargiai reklamuoti“: neraginti internetu nesinaudojančių, rizikos grupėse esančių asmenų aplankyti parodą iki to laiko, kol šalies epidemiologiniai rodikliai pagerės ir judėjimas miestuose vėl bus saugus.
Projektą „Tezė“ remia Lietuvos Kultūros Taryba. Projekto komanda: Lina Praudzinskaitė, Vitalij Červiakov, Grėtė Kaulinytė. Informaciniai draugai: Vilniaus dailės akademijos fotografijos ir medijos meno katedra. Partneriai: Uteno rajono savivaldybė, „Telia“ (TEO LT). Pagalbininkai: Utenos A. ir M. Miškinių biblioteka, VšĮ Utenos verslo informacijos centras,
Grėtė Kaulinytė
