Vytautas Kazela
Šiandien į „Utenio“ anketos klausimus atsako Utenos rajono A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos Užpalių skyriaus bibliotekininkė Vida Juškienė.
Trys žodžiai, kuriais galėtumėte apibūdinti save.
Siekianti maksimalaus rezultato, entuziastingai besiimanti veiklų, sunkiai gebanti pasakyti „ne“, dėl to vėliau tenka apgailestauti. Bet su metais įgyju vis daugiau patirties ir mokausi atsirinkti, kas yra svarbu, o kas gali palaukti. Galvoju, kad esu pakanti ir tolerantiška, bet ką gali žinoti. Tam tikrose situacijose pakantumas ir tolerancija gali ir pasitraukti į šalį, užleisdami vietą kitoms, ne tokioms geroms savybėms.
Su kokiomis moralinėmis nuostatomis, įgytomis tėvų namuose, išėjote į gyvenimą?
Sąžiningumas, atsakingumas, dėmesys kitam, pirma išklausyk, įvertink, o tada jau spręsk. Ne visada pavyksta. Esu impulsyvi, tai pirma padarau, o paskui galvoju. Su broliais, turiu du vyresnius brolius, juokaujame, kad tėvai, ypač mama, nes tėtis mirė anksti, tvirtai ir nepajudinamai įkalė į mūsų tada dar tebesiformuojančias smegenis sąžiningumą ir atsakomybės jausmą, kurie su metais tik stiprėjo. Nežinau, ar tai laimei, ar nelaimei? Filmas, kuriame norėtumėte gyventi?
Gal labiau norėčiau gyventi ne filme, o tam tikruose filmo epizoduose ar tam tikrame laikotarpyje. Priklauso nuo nuotaikos. Tai būtų tarsi mozaika iš įvairių filmo scenų. Įspūdį paliko dukros pasiūlytas ir kartu peržiūrėtas režisieriaus Scotto Waugho fimas „Žemiau 6: kalno stebuklas“ apie išgyvenimą stingdančio šalčio ir laukinės, grėsmingos gamtos apsuptyje bei didelę, begalinę motinos meilę, nepaisančią sūnaus nuopuolių. Pabaiga nėra labai laiminga, bet moralas stiprus – kad ir kaip žiauriai gyvenimas tave nuskriaudžia, visada galima pakeisti savo gyvenimo būdą ir rasti jėgų pakilti.
Tęsinį skaitykite 200 05 13 „Utenyje“
