Mokyklos dirba nuotoliniu būdu ir greičiausiai taip dirbs iki mokslo metų pabaigos. Darželiai dirba ne visu pajėgumu. Tiesa, laiptinėse mačiau Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro (toliau – biuras) parengtas ir iškabintas rekomendacijas gyventojams, kaip elgtis karantino metu. Ką šiuo metu veikia biuras – išimtinai moteriškas kolektyvas? Kaip pasikeitė jų darbas pandemijos metu? Į šiuos ir kitus Vytauto Kazelos klausimus sutiko atsakyti biuro direktorė Alma Gaidienė.
Mūsų darbas pasikeitė kardinaliai. Ugdymo įstaigos nevykdo veiklos, todėl ir mes turėjome atšaukti visus renginius. Mūsų darbuotojai aktyviai dirba Latvijos–Lietuvos pasienio Mediume poste. Čia vykdome medicininę-karantininę kontrolę, darbuojamės ir Utenos mobiliajame punkte.
O kaip jūsų darbuotojai sutiko žinią, kad iš šiltų kabinetų reikės persikelti dirbti į pasienį ar mobilųjį punktą?
Žmonės šią žinią sutiko ramiai. Esant tokiai situacijai Lietuvoje, mes džiaugiamės galėdami prisidėti prie pandemijos stabdymo ir žmonių sveikatos išsaugojimo. Viena darbuotoja, priklausanti rizikos grupei, turi nedarbingumo lapelį, nedirba ir darbuotoja, turinti mažą vaiką. Kitos darbuotojos, nors ir turėjo teisę atsisakyti, sutiko dirbti. Džiaugiuosi tokiu atsakingu, geranorišku kolektyvu.
Džiaugiuosi bendradarbiavimu su Utenos butų ūkio darbuotojais, kurie mūsų parengtas rekomendacijas, kaip elgtis karantino metu, iškabino daugiabučių laiptinėse esančiose skelbimų lentose. Sušvelninus karantino sąlygas, atidaromos vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigos.
Bendravau su įstaigų vadovais ir teiravausi, kuo biuras gali padėti, kad būtų užtikrintos saugios vaikų priežiūros paslaugos. Parengėme informacinę medžiagą tėveliams, kuri bus skelbiama prie kiekvieno įėjimo į darželio grupę. Karantinas tęsiasi ir negalima atsipalaiduoti. Gautas Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymas, kad vienoje grupėje gali būti ne daugiau kaip dešimt vaikų. Vadovai tai žino ir to laikysis. Utenoje planuojamos grupės po penkis vaikus, bus stengiamasi, kad vaikai grupėje būtų panašaus amžiaus. Vaikai, kurie serga lėtinėmis ligomis, nebus priimami. Tėvai tokio vaiko priežiūrai gali gauti nedarbingumo lapelį.
Noriu informuoti, kad nuo gegužės mėnesio biuras pradėjo teikti priklausomybės konsultanto paslaugas nuotoliniu būdu (konsultacijas telefonu). Būtina išankstinė registracija tel. (8 389) 51 867.
Jūs pati auginate mažus vaikus ir tikriausiai nebuvote Smėlynės poste?
Buvau ir ne kartą. Bendraujame ir bendradarbiaujame su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos departamentu, kurio darbuotojai kontroliuoja veiklą pasienyje. Darbas pasienyje ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai sunkus, nepertraukiamas visą parą. Daugiausiai mūsų darbuotojai dirba nuo 8 ryto iki 16 valandos, kada eismas pats intensyviausias. Darbas lauke – šalta, lyja… Aišku, ir vairuotojai pavargę, prastos nuotaikos. Vieni noriai išklauso informaciją ir ją priima, kiti nenori net klausyti. Yra tranzitinis transportas, kuris tik pervažiuoja per Lietuvą, bet yra ir daug grįžtančių. Vairuotojai klausosi radijo ir žino apie padėtį Lietuvoje. Informuojame, kad karantinuotis grįžtų geriau ne į šeimas, o tą laiką praleistų atskirai, gal turi sodybą, negyvenamą butą. supažindiname, kad neturintiems kur karantinuotis apgyvendinimo problemą padeda išspręsti savivaldybė.
Būna įvairių reakcijų. Daugiausia pykstama, kad reikia pildyti anketas, kitus dokumentus. Sako: aš per tą laiką būčiau nuvažiavęs keliasdešimt kilometrų. Suteikus reikiamą informaciją, kad COVID-19 liga yra pavojinga, žiūrėk, įžūliai besielgęs žmogus suklūsta, užduoda klausimus, o atsisveikinant net padėkoja. Informacija labai svarbi, todėl ir mūsų darbas svarbus. Kolegėms teko ir necenzūrinių žodžių išgirsti. Bet pamažu viskas eina į gerąją pusę.
Dabar yra sukurta sistema, kur transporto įmonės gali užregistruoti savo darbuotojus, tai gali padaryti ir pats vairuotojas, tada ir per postą pervažiuoti bus greičiau, o mums liks tik atnaujinti duomenis. Ir transporto įmonės pradeda tuo naudotis.
Jaunesnėms mūsų kolegėms sunku bendrauti rusų kalba, todėl į pagalbą ateina ir pasieniečiai, ir kariškiai. Kariškiai termovizoriumi matuoja vairuotojų kūno temperatūrą. Tranzitinių automobilių vairuotojams jokių dokumentų pildyti nereikia. Imame pastebėti, kad vairuotojai jau naudojasi asmens apsaugos priemonėmis – kaukėmis, pirštinėmis, turi dezinfekanto. Mes vis aiškiname, kad reikia saugoti save ir kitus, ir dauguma tai supranta. Mano pamainos metu buvo atvejis, kai Lietuvos piliečiui, grįžusiam iš Turkijos, draugai atvarė lengvąjį automobilį, kad jis vienas galėtų grįžti ir karantinuotis sodyboje, taip apsaugodamas savo šeimos narius. Dabar šiek tiek sušvelnintos karantino sąlygos, bet, kaip jau minėta, atsipalaiduoti nereikėtų.
Ir dirbant nuotoliniu būdu, ir mažiau išeinant iš namų fizinis aktyvumas vis tiek svarbus. Ką patartumėte žmonėms?
Aišku, pirmiausia rytinė mankšta. Taip siūlau pradėti dieną. Kas turite sodą, išvažiuokite ten, kurie galite, važiuokite į miškus ir individualiai pasportuokite. Pastebėjau, kad žmonės tai supranta. Kaip niekad anksčiau, dabar ir sodai pilni žmonių, ir miškuose jų netrūksta. Visi nori įkvėpti gryno oro, nusiimti kaukes.
Išjungus diktofoną biuro direktorė A. Gaidienė paatviravo: dauguma kolegių sakė, kad likčiau dirbti biure, kad nevažiuočiau į postą, bet aš pati noriu pamatyti, patirti. Ir manau, kad pirmiausia įstaigos vadovas turi rodyti pavyzdį.
Ačiū už pokalbį.
Biuro archyvo nuotr.
