Rasa MILERYTĖ
Sertifikuoto obuolių sūrio gamintojai Vaida ir Gvidas Pauliai, namus atradę mažame Kuktiškių miestelyje, pasakoja, kad jau dvylika metų visas jų laikas skirtas šeimos verslui. Sūrį pagal daugiau nei 140 metų receptą gaminantys kuktiškiečiai gali pasidžiaugti ne tik tuo, kad yra vertinami pirkėjų, bet ir produkcijai atsivėrusiais keliais į užsienį, ir tuo, kad pakeitė žmonių požiūrį į šį tradicinės virtuvės gaminį: anksčiau obuolių sūris buvo laikomas pigiu ir lengvai pagaminamu produktu, o šiandien Paulių klientai vis dažniau žvelgia ne į kainą, o į kokybę.
Produktas, kurį valgė
kunigaikščiai
Kulinariniu paveldu ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijos pietryčiuose laikomas obuolių sūris, kaip pasakoja V. ir G. Pauliai, – vienintelis produktas, kuris nuo didikų stalo nukeliavo į valstiečių virtuvę. Šiandien retas nėra ragavęs šio skanaus ir sveiko gaminio, bet turbūt mažuma žino, kad obuolių sūrį valgė ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovai.
V. ir G. Paulius gaminti obuolių sūrį išmokė Vaidos mama, o receptas atėjo iš močiutės virtuvės.
Sūrį pagal šį receptą gamina jau keturios kartos. Pašnekovai kalba, kad net šiandien, modernių technologijų laikas, kai bene visus procesus galima automatizuoti, obuolių sūrį jiedu gamina kaip senais laikais: obuoliai lupami ir pjaustomi rankomis, sūris verdamas, džiovinamas ir brandinamas ant malkomis kūrentos krosnies.
Įdomus momentas – tokio pavadinimo kaip „obuolių sūris“ tradicinėje mūsų kulinarijoje galėjo ir nelikti, mat Europos Taryba priėmė sprendimą, kad sūriu galima vadinti tik iš natūralaus pieno gaminamą produktą. Pašnekovai pamena: reikėjo nemažai pakovoti, kad obuolių sūris iš to nutarimo būtų išbrauktas.
Tęsinį skaitykite 2022 04 23 „Utenyje“
