Kalbino Rasa Milerytė
Mokytoja Regina Bernotienė džiaugiasi, kad jos gyvenimo kelias yra tiesus. Baigusi Utenos Vyturių vidurinę mokyklą, jau beveik trisdešimt metų ji čia mokytojauja: moko lietuvių kalbos ir literatūros Vyturių progimnazijos moksleivius. Ir nors tame kelyje pasitaiko ir nuokalnių, ir duobių, vidinė stiprybė ir optimizmas padeda atsispirti ir eiti toliau. Mokytojos R. Bernotienės pasiekimai šiemet buvo įvertinti Utenos Metų mokytojo premija.
Mano tradicinis klausimas mokytojams visada yra toks: kas Jus paskatino rinktis šią profesiją?
Dauguma kelių yra vingiuoti ir klaidūs, o mano kelias prasidėjo ir tęsiasi toje pačioje vietoje: kadaise mokiausi Vyturių vidurinėje mokykloje, o dabar dirbu Vyturių progimnazijoje. Mokyklos laikais turėjau labai gerus mokytojus, abi klasės vadovės buvo lietuvių kalbos mokytojos: pirmoji – Danutė Stanienė, o vėliau – Virginija Gražienė. Jos skiepijo meilę kalbai, literatūrai ir buvo mokytojų iš didžiosios raidės pavyzdžiai. Jos padėjo suprasti, kad mokytojo darbas nėra lengvas, tačiau įdomus. Tokie buvo pirmieji daigai, o paskui viskas klostėsi tarsi savaime. Buvau stropi, kūrybinga mokinė, galėjau ateitį sieti su muzika, bet man labiausiai patiko skaityti, tad svarstydama, kur geriausiai save realizuočiau, galiausiai pasirinkau pedagogiką, lietuvių kalbą ir literatūrą.
Tęsinį skaitykite 2021 10 23 „Utenyje“
