Rasa MILERYTĖ. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad šiemet aukštųjų mokyklų durys atsivers plačiau: patvirtinta nauja stojimų tvarka, pagal kurią nebebus keliamas vos pernai įsigaliojęs reikalavimas, kad privalomų brandos egzaminų rezultatų vidurkis siektų 40 balų stojant į valstybės finansuojamą vietą universitete ir 25 – kolegijoje. Be to, aukštosiose mokyklose atsiras daugiau valstybės finansuojamų studijų vietų. Deklaruojama, kad tai turėtų padidinti aukštojo mokslo prieinamumą. Tik ar tikrai naikinamos didžiausios kliūtys? Utenos kolegijos bendruomenės atstovai sako, kad ne.
Visi studentai lygūs, bet mokantys už mokslą – lygesni?
Stojantieji į aukštąsias mokyklas turi būti išlaikę tris privalomus egzaminus (lietuvių kalbos, matematikos ir anglų kalbos; kiek kitokie reikalavimai taikomi stojantiems į menus), taip pat skaičiuojamas penkių dalykų geriausių metinių pažymių aritmetinis vidurkis, kuris, suapvalintas iki sveiko skaičiaus, turi būti ne mažesnis negu 7, jei asmuo pretenduoja studijuoti universitete, ir ne mažesnis negu 6, jei planuojama studijuoti kolegijoje. Be to, stojant į universitetą, stojamasis balas turi būti ne mažesnis negu 5,4, o į kolegiją – ne mažesnis negu 4,3. Stojamasis balas kiekvienai studijų programai apskaičiuojamas pagal skirtingus egzaminus.
Tačiau tiems, kurie pasiryžę už mokslą mokėti patys, galioja lankstesnė sistema – aukštosios mokyklos gali pačios nustatyti sąlygas, taikyti minimalaus balo kartelę joms tik rekomenduojama. Privačioms aukštosioms mokykloms ši sąlyga apskritai netaikoma. (Tęsinys 2020 04 04 laikraštyje)