Šiemet minimos šimtosios poeto Alfonso Nykos-Niliūno gimimo metinės. Nyka-Niliūnas laikomas vienu svarbiausių išeivijos rašytojų ir simboline figūra, bene geriausiai atstovaujančia pokario išeivijos egzistenciniams ir intelektualiniams klausimams. Poetas gimė ir augo Utenos rajone, Nemeikščių kaime – gimtosios vietos, namų ilgesys dažnai apmąstomi jo poezijoje.
Vilniaus universiteto filologijos fakulteto dėstytoja, literatūros tyrinėtoja doc. dr. Rita Tutlytė sako, kad poeto eilėraščiai gali būti skaitomi ir kaip atskiri, ir kaip visą gyvenimą mąstomos temos dalis, ir svarsto, kad jei ne priverstinė emigracija, šiandien turbūt nekalbėtume apie tokią kultūriškai sodrią ir autentiško mąstymo poeziją.
Kuo lietuvių literatūrai svarbus Nyka-Niliūnas?
Tai labai individualus, labai kitoks poetas. Jo poezija auga iš Vakarų Europos kultūros pažinimo, iš aistringo domėjimosi menu, suinteresuotumo patirti, kaip šis menas klausia apie žmogaus būtį ir kaip ją vaizduoja. Poetas savo mąstymą ir poetinę vaizduotę grindžia plačiais kultūriniais kontekstais: nuo Platono ar Parmenido iki Friedricho Nietzsche filosofijos ar Albert’o Camus egzistencinės vaizduotės; nuo Botičelio paveikslų pavasariškųjų siužetų iki Šagalo destruktyvaus vaizdijimo. Nykos-Niliūno poezija – mąstanti, galingos vaizduotės – kyla iš kūrybingo žmogaus pasitikėjimo meno pasauliu, iš patirties, kad šis kelių tūkstantmečių menas yra sukaupęs atskiro individo nerimus, klausimus, mąstymus. Lietuvių literatūrai filosofiškai apmąstyta ir menine vaizduote išreikšta bei poetiniu žodžiu užrašyta būties patirtis yra labai svarbi.
Tęsinį skaitykite 2019 09 07 „Utenyje“
