Jonas vaiškūnas
Lapkričio vakarais dėmesį trauks šios ryškiausios žvaigždės: Vega – aukštai vakaruose Lyros žvaigždyne; Kapela – šiaurės rytuose Vežėjo žvaigždyne; Altayras – pietvakariuose Erelio žvaigždyne; Aldebaranas – rytuose Tauro žvaigždyne, Denebas – netoli zenito žibančiame Gulbės žvaigždyne. Paukščių takas drieksis iš šiaurės rytų į pietvakarius. Jame žiburiuos Vežėjo, Persėjo, Kasiopėjos, Cefėjo, Gulbės ir Erelio žvaigždynai.
Šį mėnesį, Saulei slenkant pro Svarstyklių žvaigždyną, įsidėmėtinas Tauro žvaigždyno padrikasis žvaigždžių spiečius. Sietynas atkartos Saulės dienos kelią: tekės – vakarais, aukščiausiai iškils pietuose – vidurnaktį, leisis – paryčiui.
Seniau, kai nebuvo laikrodžių, mūsų protėviai pagal šį žvaigždžių spiečių spręsdavo apie nakties laiką kaip dieną pagal Saulę. Ilgų lapkričio naktų laiką sužinodavo ir pagal Grįžulo ratų padėtį. Mat šio dangaus vežimo „iena“, dar vadinama „dišliumi“, šiuo metu tarsi dangiško laikrodžio rodyklė rodo po horizontu glūdinčios Saulės vietą.
Žvilgsnį trauks planetų trijulė
Ryškiausia vakaro „žvaigždė“ (-2,6 ryškio) ir toliau bus virš pietų horizonto iškilusiame Žuvų žvaigždyne gelsvai švytinti Jupiterio planeta. Nors jo šviesis pamažu blės, tačiau jo niekas čia nepralenks.
Kiek dešiniau ir žemiau nuo Jupiterio- Ožiaragio žvaigždyne – spingsės ne toks šviesus Saturnas (-0,8 ryškio; kuo mažesnis skaičius, tuo didesnis ryškis). Lapkričio 29-osios vakare kiek kairiau Saturno švytės paūgėjęs jauno Mėnulio pjautuvas. Lapkričio 30-ąją Mėnulis atsidurs pusiaukelėje tarp Saturno ir Jupiterio.
Marsas Tauro žvaigždyne, artėdamas prie opozicijos (arčiausios Žemei padėties), diena iš dienos spindės vis šviesiau. Mėnesio pabaigoje jis pašviesės net pusantro karto, pasiekdamas -1,8 ryškį ir bus 20 kartų šviesesnis, nei buvo šių metų pradžioje. Lapkričio 11 d. vakare kiek kairiau Marso atsidurs dylanti Mėnulio pilnatis.
Merkurijus ir Venera slėpsis Saulės
spinduliuose. Žybčios leonidų meteorai
Nuo lapkričio 3 iki gruodžio 2 d. Žemė skries pro 1865 metais atrastos Templio-Tutlio kometos kosminėje erdvėje paskleistų dulkių juostą. Įskriejusios į atmosferą šios dulkelės nakties danguje virs meteorų žybsniais. Leonidais jie vadinami dėl to, kad pratęstos meteorų trajektorijos susikryžiuoja Liūto žvaigždyne. Daugiausia leonidų tikimasi naktį iš lapkričio 17-os į 18-ą. Per valandą galima sulaukti sužimbant apie 15 meteorų.
Šių metų leonidų meteorus blukins Liūto žvaigždyne įsitaisęs storas Mėnulio delčiagalis. Naktį iš lapkričio 17-os į 18-ą jis tekės 19 min. po vidurnakčio.
Leonidai yra greičiausiai įskriejantys į atmosferą meteorai (70 km/s), todėl paprastai jie būna ryškūs ir neretai pažeria nepaprastai ryškių meteorų – bolidų. Nors srauto maksimumas numatomas lapkričio 18 d. paryčiais, tačiau verta į žvaigždėtą dangų pasižvalgyti ir vėliau, nes leonidai reikšis iki pat lapkričio pabaigos.
