Vytautas Kazela
Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją švenčiame valstybės gimtadienį, neretai net nepagalvodami, kas už to stovi. Kas tie žmonės, kurie buvo mūsų valstybės laisvės šaukliai. Nulenkdami galvas prieš laisvę gynusius partizanus, tremtinius, mes kažkodėl pamirštame dvasininkiją. Ar žinojote, kad tarp dvidešimties Nepriklausomybės Akto signatarų buvo keturi dvasininkai? Tuomet Lietuvoje buvo ne per daugiausiai išsilavinusių žmonių, ir kunigai aktyviai įsijungė į valstybės kūrimo ir jos įtvirtinimo darbus. Ar žinojote, kad tarpukario Lietuvoje dvasininkijos atstovai užėmė aukštus valdžios postus – buvo ministrai, dirbo Seime? Vienas iš jų – Vasario 16-osios Akto signataras, diplomatas, Seimo pirmininkas ir vicepirmininkas, pavadavęs prezidentą, žurnalistas, leidėjas, rašytojas, visuomenininkas, kunigas, pirmasis Telšių vyskupijos vyskupas ir Telšių kunigų seminarijos steigėjas – Justinas Staugaitis.
Reikėtų įvertinti ir kunigijos indėlį į laisvės idėjų puoselėjimą sovietinės okupacijos metais. Jie buvo suiminėjami, žudomi, tremiami, bet vis tiek dirbo savo darbą šviesdami žmones, leisdami ir platindami Bažnyčios kronikas. Kai Utenos kultūros centras šių metų Vasario 16-ąją paskelbė, kad šiuos metus skiria kardinolui Vincentui Sladkevičiui, daugelis nesuprasdami kraipė galvas, kuo čia dėtas kardinolas V. Sladkevičius, kas jį sieja su Utena. Kardinolas V. Sladkevičius gimė 1920 metų rugpjūčio 20 d. dabartiniame Kaišiadorių rajone, Žaslių parapijoje, Guronių kaime. 1934 m. įstojo į Kauno jėzuitų gimnaziją. Nuo 1939 m. mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. 1944 m. kovo 25 d. Kauno arkivyskupo metropolito Juozapo Skvirecko įšventintas kunigu. Dirbo vikaru Kietaviškėse, Merkinėje, Aukštadvaryje. 1946 m. paskirtas Kaišiadorių gimnazijos kapelionu. Vėliau dirbo klebonu Čiobiškyje, Nedzingėje, Šešiuoliuose, Kuktiškėse, Inturkėje. 1952 m. tapo Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos prefektu ir dvasios tėvu, dėstė dogminę teologiją. 1956 m. Kaišiadorių vyskupas Teofilius Matulionis suteikė kunigui V. Sladkevičiui garbės kanauninko titulą. 1957 m. gruodžio 2 d. popiežius Pijus XII V. Sladkevičių paskyrė Kaišiadorių vyskupo sosto augziliaru sedi datus. 1957 m. gruodžio 25 d. Birštone konsekruotas vyskupu. Tuometinis religijų reikalų įgaliotinis V. Sladkevičiui neleido eiti vyskupo pareigų. Valdžia jį kaltino ekstremizmu, sekė, draudė kitiems kunigams su juo susitikinėti.
Tęsinį skaitykite 2020 02 29 „Utenyje“
