Genovaitė ŠNUROVA.Jei išeitume pasivaikščioti ar tik ilgesingu žvilgsniu pro langą į tolumą žiūrėtume, drąsiai galėtume keiksnoti kaprizingą rudenį, besiruošiantį užleisti vietą žiemai, bet to vis nepadarantį. Užtat žvilgtelėję į seniai vartytą kalendorių gal ne iš karto patikėtume, jog atsivertėme tikrai reikalingą puslapį, nes jame aiškiai parašyta, jog dabar – vasaris. Mėnuo, kuris nuo seno vadinamas pūgų mėnesiu. O iš kurgi tos pūgos atsiras, jei sniego nėra. Jei vėjas kai kuriomis dienomis ir būna stiprokas, tai jis neturi iš ko pūgas kelti…
Šių metų žiema tikrai išskirtinė. Žinoma, ir anksčiau būdavo, kad sausio mėnesį prasideda atlydžiai, kad atlėgsta šalčiai, bet kad visą žiemos laikotarpį kasdien būtų pliusinė (su labai retomis išimtimis) temperatūra, kad ir nakties metu nepašaltų – vargu ar kada nors taip buvo. Jokio pašalo nebuvo ir nėra…