Aktualijos

Išgelbėtieji padėkoti nesusipranta

Genovaitė ŠNUROVA

Gal niekada ir nebūčiau susidomėjusi gelbėtojais, jei vieną vėloką vakarą nebūčiau ėjusi Dauniškio ežero pakrante nuo Šv. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės koplyčios pusės ir nebūčiau išgirdusi vandenyje besitaškančių jaunuolių pokalbio apie tai, kad esą dabar, kai paežerėje nėra „to ūsoriaus“, tai galima pašėlioti: pašokinėti nuo plūdurų, plaukti gerokai toliau, nei leidžiama, prisigalvoti įvairiausių nardymo būdų ir t. t. Ir pievelėje prie ežero buvo besidžiaugiančių „to ūsoriaus“ nebuvimu, nes, tuo pasinaudoję, jauni, aiškiai neblaivūs vyrai tarėsi dėl prizo, kuris atiteks perplaukusiam ežerą. Nežinau, ar vyrai susitarė dėl lažybų sąlygų. Nežinau ir to, ar kas nors ryžosi perplaukti ežerą, nes nelaukiau jų pasitarimo pabaigos. Užtat subrandinau mintį kitą dieną gelbėtojų darbo laiku nueiti prie Dauniškio ežero ir pasikalbėti su ten dirbančiu žmogumi.

Tęsinį skaitykite 2021 08 04 „Utenyje“